Gyvenimą ilginantys maisto produktai
Britų mokslininkai nustatė, kad prie dienos maisto normos pridėjus 50 g šviežių daržovių ar vaisių, 20 procentų sumažėja tikimybė susirgti vėžiu. Taigi daugybė produktų sugeba efektyviai saugoti mus nuo sunkiausių ligų ir prailginti gyvenimą.
Pirmiausia, aišku gerieji produktai tiesiogiai ilgina mūsų gyvenimą, be to, saugo nuo daugybės ligų: širdies kraujagyslių, vėžio, akių, senatvės (Alzheimerio, Parkinsono ir t.t.). Dauguma jų turi priešuždegiminių, priešmikrobinių savybių, gerina organizmo funkcijas: smegenų, regimąją, lytinę ir t.t.
Kam labiausiai mūsų organizmas turėtų būti dėkingas? Manoma, kad vienas iš efektingiausių junginių bioflavonoidai. Jie suteikia augalui pigmentą ryškią spalvą. Būtent todėl labiausiai naudingi yra tamsios spalvos produktai (mėlynės, juodosios vynuogės, burokėliai, raudongūžiai kopūstai, baklažanai ir t.t.).
Net be cheminės analizės mes galime nustatyti ir valgyti pačius naudingiausius vaisius, daržoves ir uogas. Bioflavonoidai taip pat mažina cholesteriną, ne taip sulimpa raudonieji kraujo kūneliai, mažiau susidaro trombų.
Nuostabioji mėlynė - kad ši uoga turi daugybę unikalių savybių, nustatė Bostono universiteto mokslininkai. Jie ištyrė, kad mėlynės atnaujina daugelį organizmo funkcijų, stabdo senėjimą. Universiteto daktaras D. Džozefas ir pats pradėjo valgyti per pusryčius mėlynių po to, kai pamatė tyrinėjimų rezultatus. Kuo unikalios šios uogos? Visiems žinomas griaunamasis laisvųjų radikalų vaidmuo ir antioksidantų kova su jais. Mėlynė turtingiausias anticianinų, pačių stipriausių iš visų natūralių antioksidantų, šaltinis. Mėlynių ekstraktas didina smegenyse dofaminą. Šis junginys reguliuoja svarbiausius smegenų procesus, o kuo jaunesnės smegenys, tuo jaunesnis ir pats organizmas. Padidėjus dofamino kiekiui, išsiskiria somatotropinas (augimo hormonas), šis padeda kūno ląstelėms atsinaujinti ir atjaunėti. Valgant mėlynių, pagerėja ląstelių apvalkalo pralaidumas, sumažėja uždegiminių procesų tikimybė. Pagerėja nervinių impulsų perdavimas. Kita svarbi flavonoidų, rastų uogose, savybė jų gebėjimas didinti glutationo kiekį. Glutationas svarbiausias endogeninis, t.y. paties organizmo sukurtas, antioksidantas, galingas nervų audinių sargas, efektyvus chroniškų uždegimų neutralizuotojas. Pvz., labai mažai glutationo turi sergantys Parkinsono liga. Be to, mėlynių ekstraktas stiprina kraujagyslių sieneles, mažina cukraus kiekį kraujyje. Pagaliau vieno eksperimento rezultatas beprecedentis mėlynių ekstraktas išgelbėjo kataraktos pažeistas akis. 75 procentai beveik apakusių žmonių pradėjo geriau matyti.
Taigi kasdien 30 60 minučių iki pusryčių suvalgius ir stikline vandens užgėrus nors pusę stiklinės mėlynių, efektas bus akivaizdus. Vasarą, žinoma, jų galima prisiuogauti ar nusipirkti turguje. Žiemai reikėtų susidžiovinti ar užsišaldyti. Uogų ne sezono metu reikėtų apie kibirą. Kitas variantas iš mėlynių pagaminti ekstraktai ar maisto papildai. Pagaliau yra jogurtų, kisielių.
Vynuogės - juodosiose ar raudonosiose vynuogėse (kuo tamsesnės, tuo geresnės), jų odelėje ir kauliukuose yra daug pačių galingiausių natūralių antioksidantų. Jie veikia dešimt kartų stipriau nei vitaminas E. Vynuogėse esančios organinės rūgštys padeda virškinti, teigiamai veikia tulžį ir šlapimą. 200 g raudonojo vyno yra paros dozė vitaminų PP ir P. Vynuogės ir jų produktai saugo kraujagysles nuo trombų, naikina bakterijas ir virusus, malšina uždegimus. Paprastai rekomenduojama per dieną išgerti 1- 2 stiklines raudonojo vyno. Toks pat efektas geriant natūralias sultis. Per dieną reikėtų suvalgyti 200-300 g uogų arba 80 100 g razinų.
Obuoliai - žinome, kad mūsų organizme yra sorbentų, kurie sugeria kenksmingas medžiagas. Žarnyne per parą išsiskiria apie 10 litrų sulčių, paskui jos vėl susigeria į kraują. Vartodami kokius nors sorbentus, mes tas sultis išvalome. Kartu išsivalo ir visi organizmo skysčiai (kraujas, limfa ir t.t.). Obuoliuose yra patys stipriausi natūralūs, stipriai veikiantys sorbentai pektinai. Todėl, reguliariai valgant obuolius, organizmas gerai išsivalo. Šiuose vaisiuose yra daug geležies, o jų sėklose jodo. Suomių mokslininkai ištyrė, kad net vienas obuolys per dieną sumažina insulto galimybę. Profilaktinis obuolių efektas fenolio rūgštys, taip pat antioksidantai, stabdantys trombų susidarymą. Stiklinė obuolių sulčių per dieną puiki profilaktinė priemonė nuo širdies ligų, mažinanti cholesterino kiekį. Rekomenduojama per dieną suvalgyti 2 - 3 obuolius arba išgerti pusę litro kokybiškų sulčių.
Pomidorai - dar vienas natūralus antioksidantas likopenas, raudonas pigmentas, esantis pomidoruose. Eksperimentai parodė, kad likopenas dar reguliuoja genų funkcijas, veikia imuninę sistemą, greitina ląstelių atsinaujinimą. Mokslininkai, ištyrę 88 žmones nuo 77 iki 98 metų, nustatė, kad tie, kurių kraujyje daug likopeno, labiau aktyvūs, bėgiojo ir plaukiojo. Nemažai mokslinių įrodymų, kad daug pomidorų vartojantys žmonės rečiau serga prostatos ir storosios žarnos vėžiu. Įdomu tai, kad organizmui naudingi ne tik švieži pomidorai. Nemažai likopeno yra padažuose, pastose, pomidorų sriubose, konservuotose ir sūdytose daržovėse. Reikėtų vengti kečupų, prisotintų konservantų ir cukraus. Per dieną stenkimės suvalgyti 200 500 g pomidorų.
Česnakai - amerikiečių mokslininkai atliko 18 tyrimų ir įvertino česnako įtaką įvairioms vėžio formoms. Jie įrodė, kad, reguliariai vartojant česnaką, 47 procentais mažiau vystosi skrandžio vėžys, o storosios žarnos 31 procentu. Surinkta daug duomenų apie šios daržovės poveikį aterosklerozei ir kitoms širdies kraujagyslių ligoms. Česnakas dezinfekuoja žarnyną, plečia kraujagysles, mažina kraujo spaudimą, padeda funkcionuoti širdies raumeniui ir galvos smegenų ląstelėms, mažina cukraus kiekį kraujyje ir šalina iš organizmo šviną. Per dieną jo reikėtų suvalgyti nuo kelių skiltelių iki visos galvutės.
Artišokai - šie augalai turi daugybę naudingų savybių. Pirmiausia mažina cholesterino kiekį, o tai, kaip žinome, stiprina širdies kraujagysles. Antra padeda virškinti, malšina pykinimą ir vėmimą, pilvo skausmus. Šie efektai susieti su medžiagomis, dėl kurių kepenyse susidaro mažiau cholesterino ir sumažėja jo kiekis kraujyje, valosi kepenys, pagerėja virškinimas. Artišokai neduoda jokių blogų efektų.
Žalumynai - tai salotos, svogūnai, petražolės, krapai ir kt. Juose daug biologiškai aktyvių ir naudingų medžiagų. O kadangi šiuose praktiškai nėra kalorijų, juos reikia vartoti kaip galima dažniau.
Kruopos - retkarčiais galima valgyti kai kurių košių. Labiausiai organizmui naudingos grikių, kviečių, avižų. Pastaroji mažina kraujyje cukraus kiekį, naudinga sergant mažakraujyste, kai mažas skrandžio sulčių rūgštingumas, lėtas virškinimas. Ji normalizuoja žarnyno darbą, todėl naudinga, kai užkietėję viduriai ir viduriuojant.
Vartojama paaštrėjus skrandžio opai, gastritui, kolitui, apsinuodijus maistu. Košes galima virti su vandeniu arba pienu (neriebiu). Druskos, cukraus ir gyvulinių riebalų košėse reikėtų vengti.
Agurkai ir kopūstai - šiose daržovėse yra medžiagų, padedančių greičiau sudeginti riebalus. Žinoma, efektas bus geresnis, jeigu jas valgysime ne papildomai, o vietoje kitų produktų.
Žuvis - jos gali mus apsaugoti nuo tokių nemalonių dalykų kaip insultas ar širdies sustojimas. Ištirta, kad, net kartą per savaitę valgant žuvies, 2 kartus sumažėja staigios mirties galimybė. Mat kai kurių jų mėsoje yra nesočiųjų riebių rūgščių ir beta karotino. Tyrimai rodo, kad, penkis kartus per savaitę valgant žuvies patiekalų, insulto galimybė sumažėja 54 procentais, nuo dviejų iki keturių kartų 22 procentais, o tris kartus per mėnesį 7 procentais. Tačiau efektingos tik jūrų ir okeanų žuvys. Ir įdomu, kad riebios silkė, skumbrija, tunas, sardinė, lašiša, ančiuvis. Problema tik ta, kad, norint kuo didesnio efekto, jų reikia valgyti kuo daugiau. O tai kaloringa, daug baltymų. Todėl geriau rinktis specialius maisto papildus iš žuvies taukų. Bet jeigu būtina padidinti baltymų kiekį sportininkui ar augančiam vaikui, labiau tinka žuvis, o ne kiaušiniai ar mėsa. Itin naudingi mūsų organizmui jūros kopūstai.
Kakava ir šokoladas - kakavos pupelės ir gaminiai iš jų visų pirma naudingi dėl didelio kiekio antioksidantų. Čia šių yra daugiau negu žaliojoje arbatoje, obuoliuose ir kt. Japonų mokslininkai paskelbė šokolado tyrimų rezultatus. Jie įrodė, kad, dažnai vartojant šokoladą, sumažėja galimybė susirgti vėžiu, padidėja organizmo imunitetas. Tiesa, nepamirškite apie šio skanumyno riebalus ir kalorijas. Mažiau kaloringas juodasis ir kartusis šokoladas, kakavos gėrimai. Kakava taip pat gerai išvalo kraujo plazmą nuo leukotrienų medžiagų, sudarančių trombus. Beje, ir kelia nuotaiką, t.y. veikia kaip lengvas antidepresantas.
Arbata - joje yra stiprių antioksidantų ir kitų maistingų medžiagų, saugančių organizmą nuo vėžio ir širdies ligų. Mokslininkus arbata sudomino dėl kelių priežasčių. Viena jų susijusi su japonais. Šie, nors arbatos geria daug daugiau, o rūko du kartus daugiau nei amerikiečiai, vis dėlto du kartus mažiau serga plaučių vėžiu. Tyrimais nustatyta, kad pelės ir žiurkės, maitinamos arbata, kelis kartus mažiau kentėjo nuo plaučių, virškinamojo trakto, storosios žarnos, kepenų, odos, kasos, pieno liaukų vėžio. Mokslininkai puodelį arbatos (pagal antioksidantų poveikį) prilygina porcijai daržovių.
Arbata taip pat mažina cukraus ir cholesterino kiekį kraujyje. Tačiau reikia žinoti, kad ne visos rūšys tokios naudingos. Mažiausiai efektingos stipriai apdirbtos milteliai, granulės ir kitos tirpstančios arbatos. Didelio skirtumo tarp žaliosios ir juodosios nėra. Mokslininkai rekomenduoja kasdien išgerti apie penkis puodelius šviežios arbatos per valandą nuo jos užtvilkymo.
Nepamirškite, kad labai karšti gėrimai didina riziką susirgti virškinamojo trakto vėžiu (anot duomenų, net 4 kartus).
Cukraus pakaitalai - viena iš senėjimo priežasčių glikozilacija, arba svarbiausių organizmo molekulių susiklijavimas. Todėl vartoti geriau natūralius saldiklius. Sorbitas bespalviai kristalai, daug jų yra šermukšnių uogose, obuoliuose, abrikosuose, kituose vaisiuose. Ksilitas panašus į sorbitą, tačiau saldesnis, gaunamas iš kukurūzų ir medvilnės sėklų luobelių. Tinka saldikliai, kurių pagrindas aspartamas, sukurtas iš dviejų natūralių aminorūgščių, dalyvaujančių organizmo baltymų sintezėje. Retkarčiais, nepiktnaudžiaujant, galima vartoti sachariną, tačiau neilgai, nes kenkia kepenims, inkstams, kasai. Jis taip pat nerekomenduojamas vaikams. Vietoj cukraus dar naudojamas ciklomatas, tačiau yra duomenų, kad tai kenksminga medžiaga. Solidžios firmos, gaminančios produktus su saldikliais, ant pakuotės nurodo, kad nėra ciklomato.
Riebalai - gyvuliniai riebalai kenksmingi. Jie, be kita ko, apneša kraujagyslių sieneles ir duoda pradžią aterosklerozei. Pagal paskutinius mokslinių tyrimų duomenis, dėl riebalų įtakos galima susirgti vėžiu. Kitokie yra augaliniai. Šie dėl juose esančių nesočiųjų riebių rūgščių tirpdo gyvulinių nuosėdas. Todėl jeigu nevartojate specialių papildų, nors truputėlį natūralaus augalinio riebalo galite sau leisti. Tik reikia prisiminti, kad aliejus beveik 100 procentų susideda iš riebalų ir yra labai kaloringas iki 900 kalorijų 100 gramų. Geriausi yra alyvų, kukurūzų, nerafinuotas saulėgrąžų aliejus, ypač linų sėmenų. Yra duomenų, kad kaitinami riebalai praranda naudingas savybes.
G a i r ė s » Agurkai Arbata Daržovės Šokoladas Česnakas Ilgaamžiškumas Maistas Mėlynės Naudingi produktai Obuoliai Riebalai Uogos Vaisiai Vynuogės
Maisto produktai - nuotaikos žudikai?
Vaisiniai guminukai - atrodytų visai nekalti saldumynai, tačiau pasirodo tai vieni iš didžiausių geros nuotaikos priešų, tad verta susimąstyti prieš perkant vaikams ar sau....
K a t e g o r i j a » Būkime sveikesni
G a i r ė s » Maistas
Nepamirškite, kad BŪTINA atsižvelgti į savo ligas, tad NEPAMIRŠKITE pasitarti su savo gydytoju, prieš pasinaudojant svetainėje atrastais patarimais!
