Esat.lt facebook'e



Vitaminų poreikis

Kasdieninis žmogaus vitaminų poreikis yra nedidelis — apie 100—150 mg. Jeigu ant stalo iš karto sudėtume vienam žmogui pusryčius, pietus ir vakarienę, tai lėkštėms, dubenėliams ir stiklinėms būtų ankšta. Tačiau iš viso to maisto išskyrę vitaminus, gausime soros grūdelio dydžio kruopelytę.

Tačiau kiek nemalonumų mūsų laukia, jeigu šitos kruopelytės mūsų maiste nebus.

Net ir pats sveikiausias žmogus, negaudamas vitaminų, ima silpti, jam pradeda gesti dantys, nusilpsta regėjimas. Jis visuomet junta nuovargį, dažniau serga. Vitaminų trūkumas ypač atsiliepia jauno organizmo vystymuisi.

Vitaminai — tai ne vaistai, kurių reikia tiktai ligos metu. Vitaminai reikalingi pastoviai, kasdien. Be jų organizmas tinkamai nepanaudos baltymų, riebalų ir mineralinių medžiagų, sutriks medžiagų apykaita.

Ypač jaunas organizmas jautrus vitaminų trūkumui, kadangi vaikas auga, vystosi ir medžiagų apykaita jame vyksta labai energingai, todėl ir jo organizmas ypač jautrus vitaminų trūkumui. Jeigu kūdikis gauna reikiamą vitaminų kiekį, tai jis lengviau pakelia įvairias nepalankias aplinkos sąlygas, atsparesnis užkrėtimams, rečiau serga, o jeigu ir suserga, tai lengvesne forma.

Žmogui be išimčių reikia visų vitaminų. Tačiau, žinoma kiekvienas vitaminas turi ir savo tiesioginę paskirtį.

Deja, pats žmogaus organizmas negali vitaminų pasigaminti – vitaminus turime gauti su maistu.


Vitaminų poreikį įtakoja daugelis vidinių ir išorinių faktorių:

• maisto sudėtis – maiste turi būti tam tikras kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Sutrikus racionaliam šių komponentų santykiui, keičiasi ir vitaminų poreikis;

• aplinkos temperatūra – daugelio vitaminų reikia daugiau, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė ar žemesnė nei įprasta. Esant aukštesnei temperatūrai, daugiau vitaminų pasišalina iš organizmo su prakaitu. Ypač padidėja vitaminų A, B1, B2 ir C poreikis, kai organizmą kartu veikia aukšta temperatūra ir ultravioletiniai spinduliai;

• fizinis krūvis – vitaminų (ypač B1, B2, B6, PP ir C) poreikis yra tiesiogiai proporcingas fiziniam krūviui;

• infekcijos – sergantiems infekcinėmis ligomis, daugelio vitaminų poreikis padidėja;

• moters organizmo fizinės būklės pakitimas (nėštumas, kūdikio maitinimas krūtimi) – didina organizmo vitaminų poreikį;

• amžius – daugiau vitaminų turi būti senyvo amžiaus žmonių maiste.

G a i r ė s » Vitaminai |
 

Vitaminai Vitaminas K

Vitaminas K lengvai veikiamas šviesos ir šarmų, gana atsparus virimui ir oksidacijai. Didžiausios vitamino K atsargos yra kepenyse. Vitaminas K gali turėti įtakos insulino apykaitai....

K a t e g o r i j a » Būkime sveikesni
G a i r ė s » Vitaminai


Sveikos akys Vitaminai gali sumažinti kataraktos riziką

Mokslininkai nustatė karotenoidų, vitaminų C bei E kiekio maiste ir kataraktos rizikos ryšį, išnagrinėję informaciją apie 35551 moterį....

K a t e g o r i j a » Būkime sveikesni
G a i r ė s » Vitaminai


  Taisyti-papildyti

 NEPAMIRŠKITE, kad galutinis sprendimas, ar jums reikalinga papildomai vartoti kažkokių tai vitaminų / mineralų ar papildų, turėtų būti Jūsų gydytojo!


Siūlom paskaityti!

Pratimai kakluiPratimai kaklui

P l a č i a u »

Vėmalų dėmių valymasVėmalų dėmių valymas

P l a č i a u »

Šparagų (smidrų) nauda organizmuiŠparagų (smidrų) nauda organizmui

P l a č i a u »


© 2oo8 Laima&LS | Apie svetainę | Versija mobiliems | Kontaktai | Atnaujinta: 2017-02-28