Duonos nauda organizmui
Ar žinote, kad Vasario 5 dieną minima Šv. Agotos ir duonos diena. Tikima, kad šią dieną pašventinta duona:
apsaugo nuo gaisrų,
saugo nuo ligų,
saugo nuo blogos akies,
padeda gydyti akių ligas,
padeda greičiau išsigydyti žaizdas,
saugo nuo gyvatės įkandimo (reikėtų pašventintą duonos gabaliuką, neštis kišenėje kai einama į mišką).
Duona tai kepinys iš ruginių, kvietinių, kvietruginių miltų arba jų mišinių arba kitų grūdų produktų tešlos, kuri maišoma, formuojama, purinama ar kildinama mielėmis ar pieno rūgšties bakterijomis.
Duona vienas iš svarbiausių maisto produktų beveik ant kiekvieno stalo, žinoma su kai kuriomis išimtimis.. Be to, juk būtent su duona nuo senų laikų sutikdavo bei išleisdavo garbingus svečius.
Pagal nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenis, Lietuvoje kasdien žmogus suvartoja maždaug po 150 300 gramų duonos gaminių.
O pasaulyje kasdien suvalgoma maždaug 9 milijonai kepalų duonos.
Kada žmonės pradėjo kepti duoną, nėra tiksliai žinoma. Archeologų teigimu, tai galėjo būti prieš 15 20 tūkstančių metų, toks yra seniausias archeologinis radinys lauže iškepta rupiai maltų ar pasmulkintų grūdų masė.
Taip pat.. egzistuoja teiginys, kad duona atsirado per atsitiktinumą. Prieš beveik 8 tūkstančius metų vienas senovės egiptietis esą netyčia paliko miltų ir vandens mišinį šiltoje krosnyje. Ryte jis aptiko minkštą kepinį.
Ką verta žinoti, prieš valgant duoną? 
Posakiai apie duoną
Įdomūs faktai apie duoną
Ką reiškia sapnuoti duoną? Laimos sapnininkas
Mįslės apie duoną
Prietarai apie duoną. Prietarai bet kokiam skoniui :)
Ką vertėtų žinoti laikant duoną?
Kaip išsirinkti kokybišką duoną? Kokia duona sveikiausia?
DUONOS NAUDA SVEIKATAI
Duonos gaminiai iš rupių miltų, turinčių daug sėlenų, naudingi todėl, kad juose gausu ląstelienos, kuri skatina virškinamojo trakto veiklą.
Juodoje duonoje iš rupių miltų gausu įvairių žmogaus organizmui reikalingų vitaminų, ypač B grupės, kalio, natrio, chloro, fosforo.
Duona puikus angliavandenių šaltinis, o angliavandeniai svarbiausias energijos šaltinis. Iš jų gaunama energija turėtų sudaryti daugiau nei pusę visos paros energijos (kalorijų).
Duona kartu su kitais grūdiniais produktais sudaro sveikos mitybos piramidės pagrindą.
Ruginė duona padeda išvalyti organizmą nuo sunkiųjų metalų, radioaktyviųjų medžiagų, biologinės kilmės maisto produktų likučių.
Ruginė duona mažina cholesterolį.
Ruginė duona netgi padeda sumažinti II laipsnio diabeto riziką, stimuliuoja kasos veiklą, kurioje gaminasi insulinas.
Juoda ruginė duona nuo seno naudojama gydyti pūslelinę, nemigą, slogą, tam tikras akių ligas, galvos skausmą, peršalimo infekcijas, gerklės skausmą, gripą, viduriavimą, vaikų šlapimo.
Ruginės duonos plutelė gali padėti atauginti nuslinkusius plaukus, sustiprinti plaukų svogūnėlius.
Duona, iškepta iš aukščiausios rūšies miltų (juose mažai rupių grūdo luobo dalelių), turi labai mažai ląstelienos, mineralinių medžiagų ir vitaminų, tačiau dėl lengvo pasisavinimo, yra geras dietinis produktas, tinka vaikų mitybai, vartojamas, sergant kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis.
KOKIĄ duoną rinktis?
Vienareikšmiškai tą kuri yra, būtent.. Jums skani :)
O mitybos specialistai rekomenduoja rinktis duoną, pagamintą iš rupių miltų (viso grūdo ar pilno grūdo ar visų grūdo dalių) arba su sveikais grūdais. Tokioje duonoje skaidulinių medžiagų bus vos ne tris kartus daugiau nei pagamintoje iš įprastų (baltų) miltų.
Panagrinėkime duonos etiketes:
Bulvių dribsniai - naudojami duonos drėgnumui pagerinti.
Kviečių glitimas - pagerina duonos rūgimo ir kilimo procesą, duona tampa puresnė.
Glitimas tai vandenyje netirpūs baltymai, kurie yra laikomi alergenu, kadangi kai kurių asmenų organizmai netoleruoja glitimo turinčių maisto produktų. Glitimas dažniausiai yra randamas kvietiniuose, miežiniuose ar ruginiuose miltiniuose produktuose. Nepaisant to, glitimas yra laikomas svarbiu baltymu, suteikiančiu duonos gaminiams korėtumą. Papildomas kiekis glitimo dažniausiai gaminiuose naudojamas dėl prastos miltų kokybės, kad pagerintų tešlos konsistenciją.
Aliejus - sumažina miltų dulkėjimą, tešlą galima lengviau apdoroti. Taip pat.. lengviau yra duoną suraikyti.
Lieso pieno milteliai - produktui suteikia geresnį kvapą, skonį, užtikrina purumą.
Raugas - yra natūralus puriklis, naudojamas duonos minkštimo purumui pagerinti.
Mielės - yra natūralus puriklis, naudojamas duonos minkštimo purumui pagerinti.
Rugių salyklas - suteikia duonai tamsiai rudą spalvą, gerina duonos skonį.. suteikia būdingą rugių aromatą bei skonį.
Cukrus - mitybos specialistai teigia, kad 5 g cukraus 100 g duonos yra tinkama riba.
antioksidantas askorbo rūgštis - padidina duonos porėtumą, apsaugo nuo gedimo, duona ilgai išlieka šviežia.
emulsiklis E471 - riebalų rūgščių digliceridas, išgaunamas iš hidrogenuoto sojų aliejaus, iš glicerilo ir natūralių riebiųjų rūgščių. Naudojamas kaip emulsiklis, ne tik duonos kepiniams, bet ir gaminant plaktą grietinėlę, ledus, pyragus, pieno produktus, karšto šokolado mišinius, pudingus.
Duonos laikymo terminai.
Duona įpakuota į polimerinės medžiagos pakuotę, galima išsilaikyti apie 10 parų.
Pjaustyta duona gali išsilaikyti iki 6 parų.
Duonos be konservantų.. ruginės duonos galiojimo laikas yra 96 val., kvietinės 72 val.
Ruginė duona ar kvietinė duona?
Ruginėje duonoje yra daugiau vitaminų (vitamino E, B grupės vitaminų, folio rūgšties), mineralinių medžiagų (magnio, kalio, kalcio, geležies, seleno), skaidulinių medžiagų.
Kvietinė yra šiek tiek puresnė tokią duoną organizmas lengviau įsisavina.
DUONOS RŪŠYS
Viduramžiais Vakarų Europoje duonos rūšys buvo vadinamos pagal tai, kam buvo kepamos, kas jas dažniausiai vartodavo, pavyzdžiui, dvarininkų duona, popiežiaus duona, riterio kepalas, ginklanešio kepalas, apgaviko kepalas, stalo duona ir pan.
Šiuo metu, radau faktelį, kad Lietuvoje duoną gamina net apie 250 gamintojų.
Duonos rūšys išskiriamos:
Pagal žaliavą (ruginė, pusruginė, kvietinė, puskvietinė, kvietrugė, įvairiagrūdė, miežinė, avižinė, grikinė, kukurūzinė, speltinė, visų grūdo dalių duona, ..)
Pagal technologijas (plikyta, rupi, traški, sumuštinių, ..)
Pasidairykime ir aplinkui :)
Iš neraugintos tešlos kepama švediškoji traškioji duona, macai, paplotėliai ir pan..
Kinijoje ir Japonijoje duona kepama iš ryžių,
Indijoje iš sorų,
Brazilijoje iš maniokų (tapijoka),
Škotijoje iš avižinių ir miežinių miltų,
JAV daugiausia iš kvietinių,
Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Rusijoje iš ruginių ir kvietinių,
Lietuvoje daugiausia iš ruginių miltų.
DUONOS MAISTINĖ VERTĖ (100 g)
Duonos maistingumas labai priklauso nuo jos kokybės. Vertingiausiomis maistinėmis ir biologinėmis savybėmis pasižymi, būtent juoda ruginė duona, pagaminta iš rupių, pilno grūdo miltų.
Ruginėje ir kvietinėje (ragaišis) duonoje yra visų organizmui reikalingų pagrindinių maisto medžiagų: 5-8 % baltymų, 40-50 % lengvai organizmo pasisavinamų angliavandenių, mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio, geležies, kalio druskų), vitaminų, daugiausia yra B grupės vitaminų.
Duonos energetinė vertė 8,3-9,2 kJ/g.
Duonoje yra ir skaidulinių medžiagų (daugiausia jų yra grūdo apvalkale). Tai angliavandeniai, kurių neskaido virškinimo fermentai, bet skaido žarnyno mikroflora.
Beje, yra tikima..
Jei po vakarienės ant stalo palieki nesuvalgytą savo duonos riekės gabalėlį, ten palieki savo laimę.
Apie apverstą duonos kepalą mano močiutė sakydavo broliui: "Duona ne merga, neguldyk aukštielninkos".
Duona krosnyje perskilo pusiau išvažiuos kažkas iš namiškių, laukia išsiskyrimas arba skurdas.
Atpjovęs riekę nesmeik peilio į kepalą sulauksi bado.
Kas nesuvalgytus duonos gabaliukus išmeta, o ne paukščiams sulesina, tas taps vargšu.
Pietų pradžioje ir pabaigoje suvalgyti gabalėlį duonos su druska laimė.
Nepatariama skolinti kaimynams druskos ir duonos - nes gerovė gali išeiti į kitą šeimą.
POSAKIAI apie duoną!
Sakoma, kad lietuviui namai ten, kur jaučiamas juodos duonos skonis ir kvapas.
Sakoma, kad.. jei Dievas davė dantis, duos ir duonos.
Sakoma, kas skaito ir rašo, tas duonos neprašo.
O va.. Merfio dėsnis skelbia: duonos riekė visuomet nukris sviestu į grindis. Ar vaikystėje tai išbandei? aš tai taip.. :)))
IR DAR.. teigiama, kad..
Rumunijoje svečių pasitikimas su duona ir druska yra tradicinis paprotys, reiškiantis svetingumą ir rodantis, kad svečias yra laukiamas.
Iki XX a. vidurio Lietuvoje, būtent juoda duona sudarė pagrindinę žmonių raciono dalį.
Senovėje žmogaus socialinė padėtis galėjo būti atpažįstama pagal jų vartojamos duonos spalvą - kuo tamsesnė duona, tuo žemesnė socialinė padėtis, kadangi šviesios duonos miltai gamybai buvo brangūs.
Vasario 17 dieną senovės romėnai šventė Fornakaliją, šlovindami krosnių deivę Fornax. Kepėjai tą dieną nedirbo. Jie puošdavo kepyklas ir krosnis, dalijo nemokamus kepinius ir meldėsi už naują derlių.
Gineso rekordų knyga - 2005 m. JAV pagamintas didžiausias pasaulyje sumuštinis svėrė net 2,467.5 kg.
Viduramžių Europoje duoną kaip patiekalą ilgą laiką naudojo net bajorai. Duonos kepalas buvo perpjautas per pusę, išimamas trupinys ir gaunami du indai sriubai.
1928 metais kepėjas ir išradėjas Otto Frederickas Rohwedderis, pirmasis sukonstravo pirmąją duonos pjaustymo mašiną, skirtą komerciniam naudojimui.
[A t s i u n t ė: © Laima | www.esat.lt]
G a i r ė s » Maistas
Apykaitą greitinantys produktai
Būtent sriuba padeda suvalgyti mažiau kaloringesnių pagrindinių patiekalų ir pagerina medžiagų apykaitą. Tiesiog valgant sriubą suvartojama mažesnis bendras kalorijų kiekis....
K a t e g o r i j a » GURU patarimai
G a i r ė s » Maistas
Nepamirškite, kad BŪTINA atsižvelgti į savo ligas, tad NEPAMIRŠKITE pasitarti su savo gydytoju, prieš pasinaudojant svetainėje atrastais patarimais!