Saugus elgesys prie vandens telkinių
Vandens pramogos yra ne tik malonios, bet ir pavojingos, todėl pramogautojams pateikiame keletą patarimų:
Jei nešiojate kontaktinius lešius - maudantis ežere ar jūroje ar šiaip vandens kažkokiam telkinyje, rekomenduojama užsidėti plaukimo akinius, siekiant išvengti galimos infekcijos dėl nešvaraus vandens.
Į vandens telkinius, kuriuose maudotės pirmą kartą briskite, o ne šokite nuo kranto, lieptelio ar pan., nes galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus. Brisdami į vandenį įvertinkite seklumą ir dugno aplinką.
Nesimaudykite iškart po valgio, apsvaigę nuo alkoholio ar kitų svaigių medžiagų.
Nesimaudykite vieni, nes sutraukus mėšlungiui ar atsitikus kitai bėdai, nebus, kas jums gali padėti.
Jei vandens telkinyje yra plūdurai arba kitoks maudymosi ribų ženklinimas, nors ir esate geras plaukikas (plaukikė), neplaukite toliau, nei pažymėta plūdurais ar ženklinimu.
Atvykę prie vandens telkinių su vaikais, nepalikite jų be priežiūros. Jei yra specialūs vaikams pritaikyti aptvarai arba plūdurai, neleiskite vaikams bristi ir plaukti už aptvaro ar plūdurų ribų.
Atvykę prie Baltijos jūros, atkreikite dėmesį į oro sąlygas ir vėliavą prie gelbėjimo stoties. Jei iškabinta raudona arba juoda vėliava, nesimaudykite.
Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.
Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
Nesimaudykite tamsiu paros metu.
Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali pavirsti.
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel.112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.).
Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą.
Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
G a i r ė s »
Patarimai pėstiesiems - kaip išlikti gyvam?
Į važiuojamąją dalį įžengkite tik po to, kai įvertinate atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikinate, kad tai yra saugu....
K a t e g o r i j a » GURU patarimai
G a i r ė s »
Patarimai dviratininkams - kaip išlikti gyvam?
Važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims, o jeigu jie yra išklausę papildomą mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą....
K a t e g o r i j a » GURU patarimai
G a i r ė s »
Nepamirškite, kad patarimai ir lieka tik patarimais, tad atsitikus bėdai visų pirma - NEPAMESKITE GALVOS!
Pirmosios pagalbos patarimai
Ką vertėtų žinoti?
Pagalbos informacija
Patarimai kaip išlikti gyvam