Esat.lt facebook'e



Vaistinė melisa :: Melissa officinalis

Vaistinė melisa

Vaistinė melisa (lot. Melissa officinalis) - tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 120cm aukščio. Augalas labai šakotas, apaugęs liaukiniais ir paprastais plaukeliais. Lapai kiaušiniški, karbuoti arba karbuotai dantyti, kotuoti.viršutinė lapų pusė plaukuota, o apatinė plaukuota tik prie gyslų. Žiedai baltos arba rožinės spalvos, išsidėstę viršutinių lapų pažastyse, susitelkę netikruose menturiuose. Lietuvoje savaime neauga.

Šeima: Notreliniai (Lūpažiedžiai) – Lamiaceae Lindl. (Labiatae Juss.)

Liaudiški pavadinimai: bičių žolė, bitžolės, gumbažolė, melica, melistai, milistai, miliuškė.

   Daugiau - liaudiški receptai su vaistine melisa


Žydi liepos-rūgpjūčio mėn. Vaisius – riešutėlis.


Vaistinė augalinė žaliava – visa antžeminė dalis: stiebai, lapai, žiedai. Žolė pjaunama 15-30 cm ilgio, prieš pat žydėjimą. Rugsėjo pradžioje gali būti pjaunamas atolas. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje ne aukštesnėje 40 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinta žolė – 15-30 cm ilgio stiebų viršūnės su lapais ir stiebais, žalios spalvos, kartoko, bet malonaus skonio, citrinų kvapo.

Melisa netgi, vadinama gyvenimo eleksyru, senovėje darydavo mikstūras kartu su kalio karbonatu. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad vienas iš Luiso XIV gydytojų išbandė šią mikstūrą su senu viščiuku, kuris per kelias dienas senas, nudriskusias plunksnas pasikeitė naujomis ir vėl pradėjo dėti kiaušinius.

Išlikę įrodymų, kad vienas anglas, kiekvieną rytą nuo 50-mečio išgerdavęs tik melisų arbatos su medumi, sulaukė 116 metų, o Glamorgano (Velso grafystė) princas, kuris pusryčiams suvartodavo puodelį melisų arbatos, mirė 108 metų. Vaistinė melisa (lot. Melissa officinalis)


Lapuose yra 0,02-0,3 % eterinio aliejaus (citralis, citronelalis, linalolis, geraniolis), askorbo rūgšties, karotino, apie 5 % rauginių medžiagų, organinių rūgščių, flavonoidų.

• Eteriniai aliejai pasižymi raminančiu poveikiu. Melisa įeina į raminamųjų arbatų, preparatų baimei, nerimui, dirglumui slopinti sudėtį;
• Melisos arbatos skatina prakaitavimą, todėl rekomenduojama karščiuojant dėl peršalimo ar gripo;
• Išoriškai susmulkinta žolė dedama ant žaizdų bei vabzdžių įkandimų vietose ir skatina jų gijimą;
• Užpilais ir nuovirais skalaujama burnos ertmė, esant dantenų uždegimui ar skaudant dantis;
• Melisos preparatai mažina pilvo pūtimą, pilvo dieglius, gerina virškinimą.


Pašalinis poveikis - nenustatyta.


Vartojimas - naudojama netgi kulinarijoje kaip prieskoninis, citrinos kvapą suteikiantis augalas.

Arbatos ruošimas: 2 arbatiniai šaukšteliai susmulkintos žolės užpilami puodeliu verdančio vandens. Geriama, po stiklinę šiltos arbatos ryte ir vakare.

G a i r ė s » Melisa | Vaistažolės |
 

  Taisyti-papildyti

 Nepamirškite, kad BŪTINA atsižvelgti į savo ligas, tad NEPAMIRŠKITE pasitarti su savo gydytoju, prieš pasinaudojant svetainėje atrastais patarimais!



© 2oo8 Laima&LS | Apie svetainę | Versija mobiliems | Kontaktai | Atnaujinta: 2018-05-01