Juodasis serbentas :: Ribis nigrum
Juodasis serbentas (lot. Ribis nigrum) - tai daugiametis šakotas krūmas, užaugantis iki 2 m aukščio. Lapai pražanginiai, su skiautėm, kotuoti ir stambiai dantyti. Žalios spalvos žiedai sukrauti nusvirusiose kekėse.
Lietuvoje yra 3 savaime augančios ir apie 20 introindukuotų serbentų rūšių. Juodasis serbentas dažnas ir gerai pažįstamas krūmas visoje Lietuvoje. Savaime auga drėgnuose miškuose, krūmynuose, upių pakrantėse. Auginamas soduose, išvesta daug veislių. Mėgsta neutralų dirvožemį.
Šeima: Uolaskėliniai (Agrastiniai) Saxifragaceae (Grossulariaceae DC.).
Daugiau - liaudiški receptai su juoduoju serbentu
Liaudiški pavadinimai: akyna, blakinis, bobingės, bobuogės, švokšla, žvirbliauogės.
Žydi gegužės mėn.
Vaistinė augalinė žaliava - tinka ir laukinio, ir sukultūrinto juodojo serbento lapai (Ribis nigri folium) ir vaisiai (Ribis nigri fructus).
Serbentų lapai skinami žydėjimo metu birželio-liepos mėn. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 25-30 C temperatūroje. Gerai išdžiovinti lapai yra žalios spalvos ir aromatingo kvapo.
Uogos renkamos, kai prinoksta liepos-rugpjūčio mėn. Skinama be žiedynkočių rankomis ir džiovinama specialioje džiovykloje 60-65 °C temperatūroje. Tinkamai išdžiovinti serbentų vaisiai yra raukšlėti, nesulipę, rūgščiai saldaus, silpnai sutraukiančio skonio, silpno kvapo.
Anksti pavasarį galima rinkti ir serbento pumpurus (Ribis nigri gemmae). Pumpurai skinami prieš jiems sprogstant, išrenkamos priemaišos ir užpilama 50° spiritu arba džiovinama iovykloje 15-20 C temperatūroje arba tiesiog džiovinama pavėsyje, pabėrus plonu sluoksniu ant balto popieriaus arba paklodės.
Lapuose yra 0,12-0,37 % vitamino C, iki 8 % rauginių medžiagų, eterinio aliejaus (d-pinenas, sabinenas, kariofilenas), organinių rūgščių, mineralinių medžiagų.
Uogose yra daug vitaminų: 0,1-0,6 % vitamino C, 0,4-0,5 % vitamino P, vitaminų B1, B2, E, K, PP, folio rūgšties, karotino. Gausu mineralinių medžiagų: iki 0,37 % kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies, fosforo. Taip pat kaupia iki 17 % cukrų, pektinų, rauginių medžiagų, apie 4 % organinių rūgščių, flavonoidų (vitaminas P).
Serbentų pumpuruose daug vitaminų C, P, karoteno, B grupės vitaminų, žmogaus organizmui reikalingo eterinio aliejaus, įvairių rūgščių ir pektinų. Juose esančios medžiagos šalina pavasarinį nuovargį, stiprina organizmo imuninę sistemą, reguliuoja centrinės ir endokrininės sistemų veiklą. Juodųjų serbentų pumpurai tonizuoja širdies ir kraujagyslių sistemą, jais gydomas hemorojus, gastritas, skrandžio opaligė, reumatas, podagra, jie skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, šalina iš organizmo šlakus ir toksines medžiagas. Juodųjų serbentų pumpurų preparatais patariama gydyti avitaminozę, skorbutą, cistitą, šlapimo pūslės akmenligę.
Serbentų uogos vartojamas kaip natūrali polivitamininė žaliava pasireiškus avitaminozėms. Per dieną suvartojus 50 g serbentų uogų yra visiškai patenkinamas vitaminų C ir P poreikis. Jos rekomenduojamos vaikams, senyviems žmonėms, nusilpusiems po sunkių ligų žmonėms;
Rauginės medžiagos pasižymi sutraukiančiu poveikius;
Serbentų lapai skatina šlapimo išsikyrimą, todėl mažina kraujospūdį, artritinius skausmus. Jų nuoviras pašalina iš organizmo rūgščių perteklių, todėl tinka podagrai, šlapimo pūslės uždegimui gydyti;
Gama linolinė rūgštis skatina prostaglandinų susidarymą, todėl slopina uždegimo procesus;
Išoriškai skalaujama skaudanti gerklė ar burnoje esančios opos;
Serbentų kompresai dedami ant žaizdų ar vabzdžių įkandimų;
Juodųjų serbentų sultys rekomenduojamos turint virškinimo sistemos sutrikimų: esant sumažėjusiam rūgštingumui, sergant gastritu, opalige;
Uogas ir lapus rekomenduojama vartoti sergant ateroskleroze, esant padidėjusiam kraujo spaudimui, sumažėjus kraujagyslių elastingumui.
Pumpurai vartojami kaip polivitaminų ar dezinfekuojamoji priemonė.
Pašalinis poveikis - gerti juodųjų serbentų pumpurų arbatą esant pabrinkimų, sergant inkstų bei širdies ligomis rekomenduojama tik pasitarus su gydytoju.
Draudžiama vartoti
Sergant širdies ar inkstų nepakankamumu;
Esant padidėjusiam kraujo krešėjimui.
Vartojimas - dažniausiai juodieji serbentai įeina į arbatų mišinių sudėtį, ruošiami lapų užpilai ir nuovirai.
Uogų nuoviras - 2 valg. šaukštai džiovintų serbentų uogų užpilami stikline vandens ir užvirinama, atvėsinus nukošiama. Geriama po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
Serbentų uogienė - 1 dalis sutrintų serbentų uogų sumaišoma su 2 dalimis cukraus. Ši vitamininga uogienė užpilama karštu vandeniu. Geriama ryte ir vakare kaip arbata.
Lapų užpilas - 5 valg. šaukštai smulkintų serbentų lapų užpilami 2 stiklinėmis karšto vandens, pakaitinama ant silpnos ugnies 2-3 min, paliekama 2-3 val., nukošiama. Geriama po stiklinę 4 kartus per dieną prieš valgį.
G a i r ė s » Serbentai | Uogos | Vaistažolės |
Nepamirškite, kad BŪTINA atsižvelgti į savo ligas, tad NEPAMIRŠKITE pasitarti su savo gydytoju, prieš pasinaudojant svetainėje atrastais patarimais!
