Kartusis kietis :: Pelynas :: Artemisiae absinthium
Kartusis kietis arba pelynas (lot. Artemisiae absinthium) - tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 120 cm aukščio. Visas pilkos spalvos, nes apaugęs plaukeliais. Šaknys liemeninės, šakotos. Stiebai statūs. Jų viršūnėje išauga žiedynai graižai. Vainiklapiai geltonos spalvos.
Skroteliniai lapai yra kotuoti, kelis kartus plunksniškai suskaldyti ir išauga pirmais metais pavasarį. Kylant stiebu, lapkočiai trumpėja ir mažėja lapų suskaldymas. Auga šiukšlynuose, sausuose šlaituose, dykvietėse. Paplitęs visoje Lietuvoje.
Sutinkama 11 Artemisia L. genties rūšių. Iš jų vaistams tinka dar ir paprastasis kietis (Artemisia vulgaris L.), tačiau jis pasižymi silpnesniu veikimu nei pelynas.
Šeima: Astriniai (Graižažiedžiai) Asteraceae Dumort. (Compositae Giseke).
Liaudiški pavadinimai: blusinės, čemerės, kartėlės, metėlė, metylis, pelūnas, pelynas.
Vaistinė augalinė žaliava Pelyno žolė (Absinthii herba; ankstesnis: Herba Absinthii) ruošiama augalo žydėjimo pradžioje pjaunamos 25 cm ilgio pelyno stiebų viršūnės. Gali būti renkami ir pelyno lapai. Rudenį pjaunamas atolas (antra žolė). Žaliava džiovinama, paskleidus plonu sluosniu, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 35-40 C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava 20-25 cm ilgio šakutės su lapais ir žiedais, pilkai žalios spalvos, savito kvapo ir aitraus skonio.
Lotyniškas šio augalo genties pavadinimas kilo nuo Graikų/Persų karaliaus sesers ir žmonos Artemisijos vardo, kuri valdė po jo mirties. Artemisija buvo botanikė ir atlikinėjo medicininius tyrimus. Norėdama pagerbti savo brolio/vyro atminimą, ji pastatė didelę šventyklą, kurią pavadino Mauzoliejumi. Jis buvo laikomas vienu iš septynių senovės pasaulio stebuklų.
Žolėje yra 0,5-2 % eterinio aliejaus (seskviterpeniniai laktonai - kartumynai: absintinas, anabsintinas, artabsinas; protoplazmos nuodai: tujonas ir tujolis), flavonoidų, iki 8 % rauginių medžiagų.
Seksviterpeniniai kartumynai gerina virškinimą, skatina apetitą, didina skrandžio sulčių rūgštingumą;
Terpenai ir laktonai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, o laktonai dar ir antimikrobiniu;
Kartusis kietis skatina kraujavimą mėnesinių metu, didina prakaitavimą, todėl vertingas karščiuojant;
Pelynas vartojamas užsikrėtus kirmelėmis;
Išoriškai vartojamas gydant žaizdas, sumušimus, burnai skalauti.
Pašalinis poveikis
Eteriniai aliejai tujonas ir tujolis yra labai nuodingi ir veikia į centrinę nervų sistemą. Jie gali sukelti žymius CNS pokyčius, atminties netekimus, galvos svaigimą, širdies smūgį, skrandžio ir žarnyno lygiųjų raumenų spazmus.
Draudžiama vartoti
Nėštumo metu, nes stimuliuoja gimdos susitraukimus ir gali nulemti apsigimimus;Žindymo laikotarpiu;
Ilgiau kaip 2 mėn.;
Esant skrandžio ir žarnyno opoms.
Vartojimas - Pelyno preparatai vartojami virškinimui gerinti sergant gastritu, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Pelynu gali būti gydomas alkoholizmas. Išoriškai vartojamas gydant žaizdas, sumušimus, burnai skalauti.
Žolė įeina į apetitą gerinančių arbatų sudėtį. Gaminami užpilai, nuovirai, ekstraktai. Kadangi karčiojo kiečio sudėtyje yra nuodingų eterinių aliejų, tai vartojami tik vandeniniai arba silpnos koncentracijos alkoholiniai tirpalai, nes juose eterinis aliejus netirpsta.
Karščiuojant rekomenduojama 1 arbatinį šaukštelį džiovintos žolės užpilti stikline karšto vandens ir palaikyti 15 min., kad pritrauktų.
Užsikrėtus kirmelėmis, rekomenduojama dvi savaites kiekvieną dieną išgerti mažiausiai 2 puodelius arbatos.
Užpilo ruošimas ir vartojimas - 1 arb. šaukštelis smulkintos pelyno žolės užpilamas 2 stiklinėmis verdančio vandens, uždengiama ir paliekama 20 min prisitraukti, nukošiama. Geriama po ¼ stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
G a i r ė s » Pelynas | Vaistažolės |