Grauželinė gudobelė :: Crataegus oxyacantha
Grauželinė gudobelė (lot. Crataegus oxyacantha) - tai krūmas, užaugantis iki 5 m, turintis 1 cm ilgio pažastinius dyglius. Mediena kieta, žievė pelenų pilkumo, lygi. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, apatinė šviesesnė, atvirkščiai kiaušiniška, 1,5 - 4 (6) cm ilgio, 2 - 3,5 (5) cm pločio.
Apatiniai lapai mažesni, sveiki, tik viršūnėje nevienodai dantyti, viršūniniai stambesni, su 3 - 5 skiautėmis, kurių viršūnės nevienodai dantytos. Liemenėliai 2 - 3. Žiedai po 10 - 18 susitelkę skėtiškuose, plikuose arba šiek tiek plaukuotuose, ne daugiau kaip 5 cm pločio, 4 cm ilgio žiedynuose. Taurėlapiai 5, lygiakraščiai, jų ilgis maždaug 2 kartus viršija plotį, vaisiams užsimezgus, žemyn atsilošę ir paprastai prie vaisių prigludę. Vainikėlis baltas, maždaug 1,5 cm skersmens. Kvapas silpnas, savotiškas. Vaisiai kiaušiniški arba rutuliški, 10 - 12 mm skersmens, raudoni, kartais geltoni.
Auga Europoje (Užkarpatėje ), Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, gerai Lietuvoje. Gudobelė, ypač pilnavidurė, dažnai sodinama parkuose, gyvatvorėse kaip dekoratyvinis augalas. Pasitaiko sulaukėjusių pamiškėse, pakrūmėse.
Šeima: Erškėtinių (Rosaceae).
Liaudiški pavadinimai: jovaras, graužėlai, kauluogė, subinkaulis, širdies duona, vilkobelė.
Žydi gegužę ir birželį.
Vaistinė augalinė žaliava Vaisiai renkami prinokę rugpjūčio - spalio mėnesiais. Vaisiai be vaiskočių mėsingi, tamsiai raudoni arba rudai oranžiniai, retai su baltu apnašu (išsikristalizavęs cukrus ), 8 - 12 mm skersmens, apvalūs. Paviršius susiraukšlėjęs, kauliukai ( 2 - 4) sumedėję netaisyklingai trikampiai šviesiai geltoni. Skonis saldokas, šiek tiek traukia burną. Kvapas silpnas.
Gudobelių žieduose yra organinių rūgščių: kavos, chlorogeno ir kt.; hiperozido, kvercetino, acetilcholino, cholino, trimetilamino. Vaisiuose yra cukraus, organinių rūgščių, pektinų, ląstelienos, rauginių, dažinių, mineralinių medžiagų, kauliukuose - riebalų. Be to, vaisiuose yra hiperozido, sorbito, cholino, ace-tilcholino, |3-sitosterino, kvercetino. Lapuose yra organinių rūgščių: krategolo, skantolo, neotegolo, chlorogeno, kavos, ursolo; hiperozido, kvercetino, viteksino, viteksino ramnozido, eterinio aliejaus. Sėklose yra amigdalino, hiperozido, riebalų, žievėje glikozido eskulino.
Gudobelių preparatai mažina centrinės nervų sistemos jaudrumą,
tonizuoja širdies raumenis,
gali pašalinti aritmiją ir tachikardiją,
sustiprina kraujo apytaką vainikinėse ir galvos kraujagyslėse,
mažina kraujo spaudimą,
vartojami po sunkių ligų, taip pat pradinėje hipertoninės ligos stadijoje, esant nemigai ir hipertireozei su tachikardija,
Pašalinis poveikis - duomenų nėra.
Draudžiama vartoti - duomenų nėra.
Vartojimas - iš gudobelės žaliavos pagaminti vaistai laikomi gera širdies ligų profilaktikos ir gydymo priemone senyvo, pagyvenusio amžiaus žmonėms.
Užpilo ruošimas ir vartojimas - 1 valg. šaukštas smulkintų gudobelių vaisių užpilamas stikline verdančio vandens, indas uždengiamas ir pastatomas į verdančio vandens vonelę. Kaitinama 15 min, paliekama atvėsti 45 min. Užpilas nukošiamas. Geriama po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį.
Tinktūros ruošimas ir vartojimas - 1 valg. šaukštas smulkintų gudobelių vaisių ar žiedų užpilamas stikline degtinės ir paliekama tamsioje vietoje 7 dienoms. Tinktūra nukošiama. Geriama po 20-30 lašų 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
G a i r ė s » Gudobelė | Uogos | Vaistažolės |
Nepamirškite, kad BŪTINA atsižvelgti į savo ligas, tad NEPAMIRŠKITE pasitarti su savo gydytoju, prieš pasinaudojant svetainėje atrastais patarimais!
