Esat.lt facebook'e



Dirvinis asiūklis :: Equisetum arvense

Dirvinis asiūklis

Dirvinis asiūklis (lot. Equisetum arvense) - tai daugiametis sporinis žolinis augalas. Stiebai išauga iki 50 cm aukščio. Šakelės keturbriaunės ar penkiabriaunės, nariuotos, nukreiptos į viršų. Lapų neturi. Paplitęs visoje Lietuvoje. Auga kaip piktžolė apydrėgnėse dirvose, padirviuose, pakelėse, dykvietėse, pievose ir kartais miškuose. Sporifikuoja balandžio-gegužės mėnesį.

Pirmą kartą kaip vaistinis augalas jau buvo minimas Romos gydytojo Galeno darbuose. Jis rekomendavo dirvinį asiūklį vartoti sergant inkstų ligomis, artritu, tuberkulioze, turint kraujuojančių opų.


Šeima: Asiūkliniai - Equisetaceae Michx. ex DC.

   Daugiau - liaudiški receptai su dirviniu asiūkliu

Liaudiški pavadinimai: asiukai, dirvų eglutės, driežgegužės, eglikės, ermos, esukas, gandro pupa, gegutės duonelė, gegužės, gigelis, kežėtys, krekėsa, ožkabarzdis, piesčiukas.


Vaistinė augalinė žaliava – Dirvinio asiūklio žolė (Equiseti herba; ankstesnis: Herba Equiseti) renkama visą vasarą – pjaunami vasariniai ūgliai. Pavasariniai ūgliai vaistinei žaliavai netinka. Svarbu dirvinį asiūklį skirti nuo kitų asiūklių rūšių ir nepririnkti priemaišų. Surinkta žaliava džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-45 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žolė silpno kvapo, rūgštaus skonio.

Žolėje yra 5 % triterpeninių saponinų (ekvizetoninas), alkaloidų, flavonoidų, fenolkarboninių rūgščių, vitamino C, karotinoidų, tirpių silicio rūgšties druskų, rauginių medžiagų.

   Asiūklis nuodingas augalas - šviežia dirvinio asiūklio žolė yra pavojinga sveikatai, todėl rekomenduojama vartoti tik džiovintą.

• Flavanoidai ir triterpeniniai saponinai suteikia švelnų diuretinį poveikį. Preparatai vartojami sergant šlapimtakių uždegimu, inkstų akmenlige
• Mineralinės medžiagos. 66% visų mineralinių medžiagų sudaro silicio junginiai ir silikatai. Silicio junginiai stiprina jungiamuosius audinius, palaiko kraujagyslių elastingumą. Pasireiškia sutraukiantis, kraujavimą stabdantis poveikis. Daromi pavilgai, vartojami išoriškai egzemų gydymui. Dirvinis asiūklis tinka kraujavimo stabdymui ir norint pagreitinti žaizdų gijimą. Kaip sudėtinė dalis įeina į įvairių liekninamųjų preparatų sudėtį.


Pašalinis poveikis

• Tai nuodingas augalas nuo šviežios žievės galima apsinuodyti.
• Dirvinio asiūklio sudėtyje yra daug seleno, o jo perteklius gali sukelti apsigimimų;
• Ekvisetinas, kuris yra vienas iš asiūklio cheminių komponentų, didelėmis dozėmis gali būti žalingas nervams.


Draudžiama vartoti

• Esant edemoms, pasireiškiančioms dėl širdies ar inkstų nepakankamumo;
• Negalima vartoti susirgus ūmiu inkstų uždegimu, gali būti pavojingas net nežymių sudirginimų atvejais. Tiksliai dozuotinas vartojant vidun.
• Nevartoti ilgą laiką ir dideliais kiekiais;
• Nėštumo metu.


Vartojimas - medicinos tikslais vartojama tik džiovinta žolė. Ruošiami užpilai, nuovirai, homeopatiniai preparatai.

Nuoviru išplovus galvą, plaukai sustiprėja (nuo slinkimo), įgauna blizgesį.

Liaudies medicina asiūklio žolę siūlo vartoti esant viduriavimui, žarnyno opoms, reumatui, gimdos ir hemorojiniams kraujavimams stabdyti.

Užpilo ruošimas: 1 valgomasis šaukštas dirvinio asiūklio džiovintos ir susmulkintos žolės užpilama stikline verdančio vandens. 10 minučių palaikoma, nukošiama ir vartojama 3 kartus per dieną tarp valgių.

G a i r ė s » Asiūklis | Nuodingi augalai | Vaistažolės |
 

  Taisyti-papildyti

 Nepamirškite, kad BŪTINA atsižvelgti į savo ligas, tad NEPAMIRŠKITE pasitarti su savo gydytoju, prieš pasinaudojant svetainėje atrastais patarimais!



© 2oo8 Laima&LS | Apie svetainę | Versija mobiliems | Kontaktai | Atnaujinta: 2017-02-28