Esat.lt facebook'e



Sveikiausios daržovės

Kopūstai - nustatyta, kad visų rūšių kopūstuose - baltagūžiuose, raudongūžiuose, žiediniuose, briuseliniuose ir t.t. - gausu antioksidantų, neutralizuojančių žalingą laisvųjų radikalų poveikį.

   Ką vertėtų žinoti apie cholesterolį?

Vienas tyrimas parodė, kad žmonėms, kurie nors kartą per savaitę valgo kopūstų, tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu yra dvigubai mažesnė nei tiems, kurie kopūstų ragauja ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Be to, manoma, kad kopūstai gali apsaugoti nuo skrandžio ir krūties vėžio. Kopūstuose rasta reto antioksidanto indolio-3-karbinolio, kuris neleidžia organizme kauptis tam tikros rūšies estrogenui. Žinoma, kad jis skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi. Tokius duomenis neseniai paskelbė amerikiečių mokslininkas L. Bredlojus. Jis nustatė, kad moterims, kasdien valgiusioms baltagūžių kopūstų (nuo penktadalio iki trečdalio gūžės), “negerojo” estrogeno sumažėjo jau per pirmąsias penkias dienas. Nebūtina kasdien valgyti šviežių kopūstų. Tinka ir termiškai paruošti jų patiekalai.


Brokoliai - ši kopūstų rūšis pasirodė tokia vertinga, kad mokslininkai nedvejodami išskyrė juos į atskirą grupę. Pasirodo, brokoliai - tikras antioksidantų “lobynas”! Neseniai Džono Hopkinso universiteto specialistai brokoliuose aptiko dar vieną - sulforafaną. Eksperimentai su gyvūnais parodė, kad sulforafanas dviem trečdaliais sumažina vėžio riziką. Ne mažiau svarbūs ir kiti šiose daržovėse esantys antioksidantai: vitaminas C (100 g brokolių yra visos paros norma), beta-karotinas, gliutationas bei liuteinas. Brokoliuose daug folinės rūgšties, geležies, kalio. O chromo yra daugiau nei kitose daržovėse. Šis mikroelementas reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje ir taip padeda sutramdyti “vilko” apetitą. Jau anksčiau buvo žinoma, kad dažnai valgantys šių daržovių, rečiau serga storosios žarnos bei plaučių vėžiu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.


Morkos - daugelis mokslininkų jas laiko tikru sveikatos ir jaunystės eliksyru. Neseniai Harvardo universiteto specialistai įrodė, kad moterims, kurios penkis kartus per savaitę valgė morkų, insulto rizika sumažėjo 68 proc.! Be to, nustatyta, kad morkos mažina “blogojo” cholesterolio kiekį kraujyje. Seniai žinoma beta-karotino, kurio gausu morkose, svarba sveikatai. Tik viena morka per dieną du kartus sumažina plaučių vėžio riziką, net jeigu žmogus anksčiau rūkė. Medikai teigia, kad širdies ligomis sergančių žmonių kraujyje beta-karotino paprastai būna per mažai. Šią daržovę vertina ir okulistai: beta-karotinas saugo akis nuo įvairių senatvinių ligų. Vienoje vidutinio dydžio morkoje yra maždaug 6 mg beta-karotino. Dar daugiau jo turi morkų sultys (stiklinėje - apie 24 mg).


Česnakai - česnako skiltelėje mokslininkai jau “surado” daugiau kaip 400 įvairių vertingų medžiagų, tarp jų - beveik visus žinomus antioksidantus. Iki šiol nesutariama, kurios iš tų medžiagų naudingiausios sveikatai. Žodžiu, žinoma, kad česnakas kovoja su virusais ir bakterijomis, mažina cholesterolio kiekį, neleidžia susidaryti trombams, reguliuoja kraujo spaudimą, mažina vėžio riziką, tik dar aiškinamasi, kodėl. Kad česnakas turėtų teigiamą poveikį sveikatai, jo reikėtų valgyti kasdien. Tiesa, po nedaug - užtenka dviejų trijų skiltelių. Jei tau nemalonus česnakų kvapas, gali vartoti vaistinėse parduodamus jų preparatus - tabletes, kapsules, miltelius. Tai bene vienintelė daržovė, kurią pavyko “sudėti” į tabletes!


Svogūnai - svogūnas - artimas česnako “giminaitis”, todėl nenuostabu, kad turi panašių savybių: mažina vėžio, ypač skrandžio, riziką, skystina kraują, todėl trukdo susidaryti trombams, didina “gerojo” cholesterolio kiekį. Sveikatos požiūriu vertingiausios ne baltos, o raudonos spalvos roputės. Jose gerokai daugiau kvarcetino - reto antioksidanto, kuris mažina kancerogeninių medžiagų veiklumą, turi uždegimus malšinančių ir bakterijas naikinančių savybių. Geriausia valgyti šviežius svogūnus. Tačiau jeigu nepatinka specifinis jų skonis bei kvapas, supjaustytus svogūnus gali nuplikyti verdančiu vandeniu arba trumpai pamarinuoti.


Špinatai - žali jų lapeliai - tikros antioksidantų “saugyklos”. Todėl manoma, kad špinatai gali apsaugoti nuo ligų, kurias sukelia suaktyvėję laisvieji radikalai: vėžio, širdies ligų, padidėjusio kraujo spaudimo, insulto, kataraktos. Labiausiai špinatai vertinami dėl liuteino. Manoma, kad šis antioksidantas prilygsta beta-karotinui. Beje, abiejų jų špinatuose gausu. Per dieną pakanka suvalgyti stiklinę šviežių supjaustytų špinatų arba pusę stiklinės troškintų. Patiekalų su špinatais gali pasigaminti visus metus: kai baigiasi švieži, pirk šaldytus.


Pomidorai - visų pamėgta daržovė netikėtai pasirodė ir labai vertinga! Visai neseniai mokslininkai pomidoruose “rado” likopeno - antioksidanto, kuris, specialistų iš Vokietijos nuomone, su laisvaisiais radikalais kovoja net veiksmingiau už beta-karotiną! Yra duomenų, kad pagyvenę žmonės, kurių kraujyje netrūksta likopeno, ilgiau išlieka fiziškai ir protiškai darbingi, sumažėja tulžies bei gimdos kaklelio vėžio rizika. Su maistu pakankamai likopeno galima gauti tik iš pomidorų ir arbūzų. Kitose daržovėse bei vaisiuose jo yra nedaug. Beje, kaitinamas likopenas nežūva. Taigi ir pomidorų sultys, ir įvairūs kečupai - puikus šio antioksidanto šaltinis.


Avokados - taip, tai gana kaloringas ir bene riebiausias vaisius (daug kas laiko jį daržove). Tačiau avokadose esantys riebalai - tai “gerosios” mononesočiosios riebalinės rūgštys. Pastarųjų tyrimų duomenimis, valgant avokadų “blogojo” cholesterolio kraujyje sumažėja greičiau nei laikantis specialios mažai riebalų turinčios dietos. Avokadose daug gliutationo - “liekninančio” antioksidanto, kuris trukdo organizmui pasisavinti su maistu gaunamus riebalus.


Burokėliai - puikus retų mineralinių medžiagų šaltinis. Pavyzdžiui, jodo juose daugiau nei bet kurioje kitoje daržovėje. Burokėliai gerina medžiagų apykaitą, skatina kraujo gamybą. Juose esanti geležis yra susijungusi su organiniais junginiais, todėl organizmas ją gerai pasisavina. Ypač vertingos burokėlių sultys. Kai kurių medikų nuomone, sultyse esantis betainas didina atsparumą vėžiui. Tiesa, jos nelabai skanios, todėl geriausia maišyti su morkų sultimis.


Salierai - dažniausiai vartojami tik kaip prieskonis. O juk iš jų galima paruošti skanių patiekalų. Nors vertingų medžiagų salieruose mažiau nei kitose “dešimtuko” daržovėse, medikai rekomenduoja moterims jų valgyti dažniau, ypač prieš menstruacijas. Salierai skatina šlapimo išsiskyrimą (prieš menstruacijas organizmas linkęs kaupti skysčius), padeda esant skausmingoms mėnesinėms. Be to, ramina nervus. Žalių salierų lapų būna iki vėlyvo rudens, o gumbų - visus metus.


Baklažanas – ovalios formos tamsiai violetinės spalvos daržovė. Ji nekaloringa, turi vitaminų A, B1,B2,C, mineralinių medžiagų. Neprinokę baklažanai maistui netinka, nes turi nuodingos medžiagos solanino. Perkant šią daržovę reikia žiūrėti, kad nebūtų rudų dėmių, kad odelė nebūtų sutrūkinėjusi. Baklažanai ypač tinka vyresnio amžiaus žmonėms, nes padeda gydyti aterosklerozę, šalina iš organizmo cholesterolį. Stiprina širdies darbą, nes turi kalio druskų, padeda iš organizmo pašalinti skysčius.

G a i r ė s » Daržovės • Maistas •
 

Actas Acto nauda ir žala organizmui

jei daug vaikščiojote arba dirbate stovimą darbą ir vakarais jaučiate sunkumą kojose, užpilkite neskiesto obuolių acto ant delnų ir ištrinkite juo kojas. Sunkumą lyg ranka nuims....

K a t e g o r i j a » Būkime sveikesni
G a i r ė s » Maistas


  Taisyti-papildyti

 Nepamirškite, kad BŪTINA atsižvelgti į savo ligas, tad NEPAMIRŠKITE pasitarti su savo gydytoju, prieš pasinaudojant svetainėje atrastais patarimais!



© 2oo8 Laima&LS | Apie svetainę | Kontaktai | Atnaujinta: 2014-07-12