Vaistinis valerijonas :: Valeriana officinalis
Vaistinis valerijonas (lot. Valeriana officinalis) - tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 2 m aukščio. Stiebas stačias, viršutinėje dalyje šakotas. Lapai neporiškai plunksniški. Skroteliniai lapai ilgakočiai, stiebo bekočiai. Baltos ar rausvos spalvos žiedai sukrauti netikruose skėčiuose.
Auga šlapiose ir drėgnose, durpingose pievose, upių, ežerų pakrantėse, drėgnuose lapuočių miškuose. Dažnas rytinėje Lietuvos dalyje.
Šeima: Valerijoniniai Valerianaceae Batsch.
Daugiau - liaudiški receptai su vaistiniu valerijonu
Liaudiški pavadinimai: baldrijonas, budrijonas, budžolė, kačių žolė, karštžolė, Mėnulio šaknis, prausylas, oželis, razalija, velnio barzda.
Žydi birželio-rugsėjo mėnesiais.
Vaistinė augalinė žaliava valerijonų šakniastiebiai su šaknimis (Valerianae radix; ankstesnis: Rhizoma cum radicibus Valerianae) kasami spalio ar kovo mėn. Rudenį iškasta žaliava yra geresnės kokybės. Iškasus, nupurtomos, nuvalomos žemės, pašalinami lapai, žaliava nuplaunama ir apdžiovinama, pavytinama 2-3 dienas. Šakniastiebiai išilgai supjaustomi, džiovinami šiltoje patalpoje ar džiovykloje 30-35 C temperatūroje.
Senovės Graikijos gydytojai Dioskoridas ir Galenas vaistinį valerijoną vadino fu dėl jo nemalonaus kvapo, kuris priminė senovėje naudotų odų ar prakaito kvapą. Senesnėje augalų klasifikacijoje vaistinio valerijono lotyniškas pavadinimas buvo Valeriana phu. Šio augalo lotyniškas pavadinimas kilo nuo žodžio valere, kuris reiškia būti laimingam.
Kaupia 0,5-3,5 % eterinio aliejaus (borneolis ir jo esteriai su izovalerijono ir kt. rūgštimis, limonenas, terpineolis ir kt.). Šaknelėse yra dukart daugiau eterinio aliejaus nei šakniastiebiuose. Taip pat alkaloidus (valerinas ir chelatinas), iridoidus (valopatriatai ir glikozidas valeridas), raugines medžiagas, organines rūgštis, cukrų, mineralines medžiagas. Būdingą kvapą suteikia eteriniai aliejai.
Eteriniai aliejai raminančiai veikia nervų sistemą. Mažos jų dozės centrinę nervų sistemą veikia stimuliuojančiai, o didelės slopinančiai. Vaistinis valerijonas vartojamas nemigai gydyti ir nesukelia pripratimo bei silpnumo jausmo atsikėlus. Šis augalas padeda greičiau užmigti ir skatina ramų, kokybišką miegą;
Valerijono raminantis poveikis turi įtakos ir kitiems organams. Jis atpalaiduoja raumenų spazmus ir padeda išvengti traukulių;
Vaistinis valerijonas sustiprina širdį ir žemina padidėjusį kraujo spaudimą, jei tai susiję su nerimu, jauduliu, stresu.
Pašalinis poveikis
Didelėmis dozėmis gali sukelti apsinuodijimą;
Labai didelės dozės gali sukelti paralyžių ar širdies darbo sutrikimą;
Valerijonas gali trukdyti vairuoti ir dirbti su mechanizmais.
Valerijoną vartojant dažnai, bei dideliais kiekiais, kai kuriems žmonėms gali sukelti - nerimą!
Draudžiama vartoti
Ilgiau nei 2-3 savaites be pertraukos. Ilgiau vartojant gali pradėti skaudėti galvą;
esant sumažėjusiam jautrumui,
Nėštumo ar žindymo laikotarpiu;
Kartu su kitais vaistais, kurie vartojami nemigai gydyti, nes valerijonas sustiprina jų poveikį;
žemam kraujospūdžiui (hipotenzijai),
susilpnėjus skydliaukei,
žemam raumenų tonusui.
Vartojimas - vaistinis valerijonas įeina į tablečių, kapsulių, arbatų, vartojamų nemigai, stresui, isterijai gydyti. Valerijono užpilai ruošiami šaltuoju būdu, nes pagaminti su karštu vandeniu gali sukelti tachikardiją (širdies ritmo sutankėjimą). Šio augalo tinktūra įeina į vidurių lašų sudėtį. Rekomenduojama tinktūros dozė yra 5 ml prieš miegą. Šią normą galima sumaišyti su stikline vandens. Sausas valerijono ekstraktas išleidžiamas tablečių pavidalu.
Užpilo šaltu būdu ruošimas ir vartojimas - 1 arb. šauštelis valerijono šaknų miltelių užpilamas stikline šalto virinto vandens ir palaikoma 4-5 val., kartkartėmis pamaišoma, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 2 kartus per dieną prieš valgį.
G a i r ė s » Vaistažolės | Valerijonas |
Nepamirškite, kad BŪTINA atsižvelgti į savo ligas, tad NEPAMIRŠKITE pasitarti su savo gydytoju, prieš pasinaudojant svetainėje atrastais patarimais!
