Esat.lt facebook'e



Islandinė kerpena :: Cetraria islandica

Islandinė kerpena

Islandinė kerpena (lot. Cetraria islandica) - tai daugiametis gniužulas, sudarytas iš netaisyklingai šakotų, plokščių, užaugančių iki 10 cm ilgio ir 0,5-2 cm pločio skiaučių. Viršutinė pusė žalsvai rusvos spalvos, apatinė – žalsvai baltos, su baltomis pūslelėmis ir dėmelėmis.

Lietuvoje auga 6 kerpių (Lichenes) skyriaus Cetraria genties rūšys. Isladinė kerpena mėgsta saulėtas vietas, auga sausuose pušynuose, kirtimuose, smėlynuose. Ypač pietryčių Lietuvoje.


Šeima: Parmeliniai (Kežiniai) – Parmeliaceae.

   Daugiau - liaudiški receptai su islandine kerpena

Liaudiški pavadinimai: badės, braidos, džiūsna, gegužės, islandinė kerpė, karpės, monės, motės, pamotės, patalai, pometės kerpė, prametės, priemetės, raganės, ragės, raguotės, ragužės, rudės, sausažolė.


Vaistinė augalinė žaliava

Kerpenos gniužulai (Cetrariae thalomi) renkami visą vasarą – gegužės-rugsėjo mėn. Renkama rankomis, kur jų gausu gali būti grėbiama, tuomet nuvalomos žemės, išrenkamos priemaišos. Džiovinama saulėje ar gerai vėdinamoje patalpoje, paskleidus plonu sluoksniu ant popieriaus ar audinio.

Tinkamai paruošta žaliava – tai kieti, šakoti, iki 10 cm aukščio, įvairaus skersmens, išdžiovinti kerpenos gniužulai. Viršutinė pusė žaliai ruda arba alyvinė, apatinė – šviesiai pilka su baltomis dėmelėmis. Islandinė kerpena (lot. Cetraria islandica)

Gniužulo pagrindas raudonai rudas, bekvapis, karčiai gleivingo skonio. Žaliava laikoma sandariai įpakuota, nes greitai atidrėksta.

Islandinė kerpena įtraukta į “Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą”. Rinkti ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą.

Kerpenos gniužulas kaupia gleives, daugiausia polisacharidus (lichenanas ir izolichenanas), 3-5 % kerpių rūgščių (protolichesterinas, paralichesterinas, protocetraras, cetraras, fumaroprotocetraras, usninas), kartumyną cetrariną, 0,5-3 % baltymų, iki 3,6 % dervų, pigmentus, riebalinį ir eterinį aliejų, iki 3 % mineralinių medžiagų, jodą, borą, vitaminus.

• Kerpenos gniužulas kaupia iki 50% polisacharidų. Pagrindiniai yra licheninas ir izolicheninas, kurių molekulės pagrindą sudaro gliukozė. Polisacharidai gerina atsikosėjimą. Preparatai vartojami esant bronchų katarui, sunkiam, sausam ir neproduktyviam kosuliui;
• Kartumynai pasižymi vėmimą stabdančiu poveikiu, tinka sergant gastritu, turint virškinimo sutrikimų;
• Usninė rūgštis suteikia antimikrobinį poveikį, kuris yra labai vertingas gydant tuberkuliozę;
• Išoriškai liaudies medicina naudoja islandinės kerpenos pavilgus nudegimams, pūliuojančioms žaizdoms gydyti.


Pašalinis poveikis - duomenų nėra.


Draudžiama vartoti - duomenų nėra.


Vartojimas - islandinė kerpena įeina į čiulpiamų pastilių sudėtį, iš jos ruošiami nuovirai.

Nuoviro gamyba ir vartojimas - 10-20 g kerpenos gniužulo užpilami litru vandens ir virinama, kol išgaruos pusė skysčio. Atvėsinama ir nukošiama. Ant odos dedami šilti ar šalti kompresai.

Nuoviras II - 1-2 valg. šaukštai vaistažolių užpilami stikline karšto vandens ir virinama 10-15 min. Palaikoma 10 min, tada nukošiama. Geriama po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Apetitui gerinti ruošiama šalta ištrauka - 1 arb. šaukštelis vaistažolių užpilamas 1/2 stiklinės šalto vandens. Palaikoma 6-12 val. kaskart pamaišant, nukošiama. Taip paruošta ištrauka išgeriama 30 min prieš valgį.

G a i r ė s » Kerpena | Vaistažolės |
 

  Taisyti-papildyti

 Nepamirškite, kad BŪTINA atsižvelgti į savo ligas, tad NEPAMIRŠKITE pasitarti su savo gydytoju, prieš pasinaudojant svetainėje atrastais patarimais!



© 2oo8 Laima&LS | Apie svetainę | Versija mobiliems | Kontaktai | Atnaujinta: 2018-05-01