Arbūzų nauda organizmui
Arbūzas (Citrullus) moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos augalų gentis. Ir turbūt mažai kas arbūzus priskirtų prie uogų.. taip, kaip keistai beskambėtų.. arbūzas yra uoga :) Tai vienmetis augalas 2-3 ir daugiau metrų ilgio šlaužiančiu, išsišakojusiu stiebu. Vaisius labai didelė, rutuliška uoga, lygiu paviršiumi. Vaisiaus žievė 0,5-1,5 cm storio, minkštimas labai sultingas, saldus, paprastai rožinis arba raudonas, nors gali būti ir baltas arba balsvai geltonas.
Arbūzo tėvynė yra Pietų Afrika. Kalachario pusdykumėje iki šiol arbūzai auga savaime. Vakarų Europoje arbūzai atsirado tik XI-XII a. kryžiuočių riterių dėka.
Labiausiai paplitusios penkios arbūzų rūšys: su sėklomis, besėkliai, mažieji, geltonieji ir oranžiniai (raudonieji).
Nors net 92 proc. arbūzo sudaro vanduo, tačiau jame yra šiek tiek ir įvairių maistinių medžiagų, antioksidantų, likopeno (likopenas arbūzui suteikia raudoną spalvą), cholino, aminorūgščių, išsiskiria didesniu vitaminų A ir C kiekiu.
Ką verta žinoti, prieš valgant arbūzą? 
Kaip išsirinkti kokybišką arbūzą?
Arbūzo maistinė sudėtis
Skaičiukų mėgėjams
100 gr. arbūzo turi tik apie 38 kcal.
1 kg arbūzo 20 šaukštelių cukraus.
Optimali arbūzo dienos norma... per dieną viena arbūzo riekė, maždaug 300-400 gr.
Arbūzų nauda
arbūzai puikiai malšina troškulį, padeda palaikyti organizmo skysčių balansą bei tuo pačiu pasižymi vėsinamuoju poveikiu,
arbūzai yra natūralus diuretikas ir gali būti naudojamas kaip natūrali šlapimą varanti priemonė,
arbūzai vartojami inkstų, tulžies, kepenų, šlapimtakio akmenligės, sklerozės, osteoporozės profilaktikai,
arbūzai naudingi sergant mažakraujyste, anemija ir kitomis kraujo ligomis,
arbūzai gerina kraujotaką, pasižymi kraujagysles plečiančiu poveikiu,
arbūzai naudingi turint aukštą kraujospūdį,
arbūzai stiprina organizmą bei imuninę sistemą, padeda greičiau pasveikti,
arbūzai gerina apetitą,
arbūzai laisvina vidurius,
arbūzai gerina smegenų veiklą,
arbūzo minkštimo ląsteliena gerina žarnyno veiklą,
arbūzai padeda išvalyti toksinus, sumažinti blogojo cholesterolio lygį, tuo sumažindamas širdies priepuolio riziką,
arbūzai pasižymi antioksidantų gausumu, padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, mažina vėžinių susirgimų riziką
arbūzai mažina uždegiminius procesus, dėl juose esančio cholino,
arbūzai pats tinkamiausias desertas, skaičiuojantiems kalorijas bei norintiems sulieknėti - vos 38 kcal/100 gr.
arbūzuose gausu sveikųjų angliavandenių ir fruktozės, jie malšina saldumynų norą,
arbūzuose nemažai magnio, kuris gerina nuotaiką, suteikia energijos, gerina bendrą organizmo tonusą bei didina darbingumą,
arbūzai taip pat.. vertinami ir dėl didesnio vitamino C kiekio,
arbūzai padeda greičiau atsistatyti sportininkams po treniruočių, mažina raumenų skausmą,
naudingos yra ir arbūzų sėklos, ypač daigintos. Jose gausu baltymų, magnio, vitamino B ir sveikųjų riebalų (aliejaus).
Deja, šalia naudos.. egzistuoja ir arbūzų žala
Sergantiems cukriniu diabetu, arbūzus valgyti vertėtų su saiku, labai nedideliais kiekiais. Didžiausia arbūzo žala - valgant lengva.. ne tai kad persivalgyti, bet suvalgyti jo per daug. Arbūzas yra vandeningas, todėl nejaučiame sotumo jausmo, dėl ko arbūzo suvalgoma iš karto daug, o kadangi jis turi daug gryno cukraus - to pasekoje turime staigų cukraus padidėjimą kraujyje.
Sergant hiperkalemija, kai kraujyje per daug kalio.. arbūzus vertėtų valgyti mažais kiekiais ar netgi išbraukti iš savo raciono.
Besiskundžiantiems virškinamojo trakto sutrikimais, nevertėtų piktnaudžiauti arbūzais, kad neprasidėtų viduriavimas.
Paskutiniais nėštumo mėnesiais užvalgius daugiau arbūzo, gali sustiprėti nemalonūs pojūčiai pilvo srityje, kamuos pilnumo jausmas ir diskomfortas.
Sergant glaukoma, vertėtų pasitarti su gydytoju, norint valgyti daug arbūzo.
Mityba
paprastai arbūzai valgomi švieži, kaip desertinis patiekalas,
gaminamos arbūzų sultys,
iš arbūzo žievės gaminami cukatai, tad jei patys užsiauginote arbūzų, kodėl gi nepabandžius. Tačiau, jei arbūzus perkate prekybos centruose, vertėtų žinoti , kad auginant arbūzus, paprastai jie yra purškiami, ir visos kenksmingos medžiagos kaupiasi būtent prie žievės, žievėje ir prie kotelio.
iš arbūzo sėklų spaudžiamas aliejus, Taip pat, arbūzų sėklas, galima daiginti. Jose gausu baltymų, magnio, vitamino B ir sveikųjų riebalų (aliejaus).
arbūzai gali būti sūdomi - subadomas pagaliuku ir panardinamas į sūrymą (800 g druskos 10 l vandens), po mėnesio galima ir ragauti (kol kas mes neišbandėme, bet šiemet ruošiamės, kokį mažesnį nusipirkus, išbandyti).
arbūzus galima užaldyti - supjaustome nedideliais gabalėliais, užaldome - bus atgaiva karštomis vasaros dienomis.
Jei renkatės tarp raudonojo ir geltonojo:
geltonieji arbūzai išsiskiria gausesniu citrulino kiekiu, kuris atpalaiduoja kraujagysles, pasižymi kraujagysles plečiančiu poveikiu,
raudonieji arbūzai išsiskiria didžiausiu kiekiu likopeno, kuris yra stipriausias natūralus antioksidantas - mažina tikimybę susirgti vėžiu, stiprina imuninę sistemą, skatina ląstelių atsinaujinimą, gerindamas kraujotaką - saugo nuo širdies ligų.
Įdomybės apie arbūzus
Daugiausia arbūzų užaugina Kinija.
Įprasta arbūzo forma yra apvali, bet auginami ir kitokios formos - kvadratiniai, širdies formos, piramidės ir net žmogaus veido arbūzai. Japonijoje jau beveik 40 metų auginami kvadratinės formos arbūzai.
Pasaulio Guinnesso rekordas priklauso Chrisui Kentui iš Tenesio (Tennessee) valstijos, kuris 2013-aisiais metais išaugino 159 kg sveriantį arbūzą. O pasaulio rekordas arbūzo valgyme priklauso Richardui LeFevre Kawon. Jis suvalgė virš 11 kg arbūzo per 15 minučių!
[A t s i u n t ė: © Laima | www.esat.lt]
G a i r ė s » Uogos
Kadangi ne kiekvienas žmogus gali ištverti mitybos pokyčius, prieš atsisakant įvairių maisto produktų ir pradedant laikytis indiškos dietos, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju....
K a t e g o r i j a » GURU patarimai
G a i r ė s » Uogos
Nepamirškite, kad BŪTINA atsižvelgti į savo ligas, tad NEPAMIRŠKITE pasitarti su savo gydytoju, prieš pasinaudojant svetainėje atrastais patarimais!