Vaistinė ramunė :: Matricaria recutita
Vaistinė ramunė (lot. Matricaria recutita) - tai vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 0,5 m aukščio. Stiebas stačias, šakotas, tuščiaviduris. Lapai pražanginiai, bekočiai, 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti. Žiedynai graižai. Kraštiniai žiedai balti, viduriniai geltoni. Ramunė auga laukuose, šiukšlynuose.
Vaistinės ramunėlės auga visoje Lietuvoje: dirbamuose laukuose ir pakelėse, dykvietėse ir šiukšlynuose. Tačiau laukinės ramunėlės nyksta, todėl pradėtos kultivuoti. Mėgsta derlingas, lengvo priesmėlio dirvas, saulėtas vietas.
Kita Lietuvoje auganti rūšis - bevainikė ramunė (Chamomilla matricarioides L.) - taip pat tinka vaistinei žaliavai. Skiriasi nuo vaistinės ramunėlės tuo, kad jos graižai neturi baltų liežuvėlinių žiedų.
Nevaistinės ramunių rūšys - bekvapė ramunė (Matricaria inodora L.) ir pajūrinė ramunė (Matricaria maritima L.).
Šeima: Astriniai (Graižažiedžiai) Asteraceae Dumort. (Compositae Giseke).
Liaudiški pavadinimai: remulė, remunė, ramulė, ramunėlės, ramulis, ramuliukai, marūna, moterūnė, tikrosios ramunės, vaistinės ramunėlės.
Žydi gegužės-rugsėjo mėnesiais.
Vaistinė augalinė žaliava Ramunėlių žiedynai (Matricariae flos; ankstesnis: Flores Chamomillae) renkami augalo žydėjimo pradžioje. Renkant reikia nesumaišyti su nevaistinėmis ramunių rūšimis bei dirviniu (Anthemis arvensis L.) ir dvokiančiuoju bobramuniais (Anthemis cotula L.). Vaistinei žaliavai tinkamos ramunėlių rūšys kvepia maloniai, o galimų priemaišų - bekvapės arba nemalonaus kvapo.
Žiedynai skinami rankomis be žiedynkočio, po vieną arba specialiomis šukomis. Svarbu, kad surinkti žiedai nesukaistų, būtų greitai džiovinami (per 2-3 valandas). Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu pavėsyje, lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje, arba specialioje džiovykloje 30-35 °C temperatūroje. Svarbu kad žaliava neperdžiūtų. Gerai išdžiovinti žiedai būna žalsvai geltoni, aromatingi, kartoko skonio.
Egiptiečiai ramunėlę siedavo su saule ir dėl gydomųjų savybių ją garbino labiau nei visus kitus vaistinius augalus. Hieroglifuose minima, kad šis augalas kosmetikoje buvo naudojamas jau daugiau nei prieš 2000 metų.
Botaninis augalo pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio, reiškiančio gimda, nes ramunė buvo vartojama sumažinti mėnesinių ir gimdymo skausmus.
Žiedynai kaupia eterinį aliejų (0,3-1,5%), flavonoidus (apigeninas, liuteolinas ir kvercetinas), gleives, kumarinus, choliną, umbeliferoną, salicilo rūgštį ir kt. Pagrindine eterinio aliejaus sudedamąja dalimi yra mėlyną spalvą suteikiantis angliavandenilis azulenas, vadinamas chamazulenu, kiti komponentai: bisabalolis, bisabo oksidas A, B, C, bisaboleno oksidas ir dicikloeteris.
Eteriniai aliejai skirtingai nuo kitų yra mėlyno spalvos dėl jų sudėtyje esančių azulenų. Europoje ramunėlės eterinis aliejus įeina į daugelio nereceptinių priešuždegiminių ir antiseptinių vaistų sudėtį. Ji vartojama skalavimams esant įvairiems burnos gleivinės ar dantenų uždegimams, kovoja su infekcijomis ir uždegimais. Tyrimais nustatyta, kad antibiotikai, gydant šlapimo pūslės infekcijas, kartu su ramunėlėmis veikia kur kas efektyviau;
Ramunėlė įeina į raminančių, migdančių arbatų sudėtį;
Šio augalo sudėtyje yra stipriai spazmus atpalaiduojančio junginio, todėl ramunėlė atpalaiduoja įtemptus, skaudančius raumenis, sumažina mėnesinių skausmus ir dirglumą.
Pašalinis poveikis
Didelėmis dozėmis gali sukelti pykinimą ar vėmimą;
Alergiškiems žmonėms gali sukelti sunkias alergines reakcijas.
Draudžiama vartoti
Esant alergijai astrinių šeimos augalams;
Žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus;
Nėštumo metu, nes ramunėlė stimuliuoja gimdos susitraukimus.
Vartojimas - medicinoje ramunėlė vartojama įvairiomis formomis: kapsulės, skysti ekstraktai, įvairūs kremai, tepalai, arbatų mišiniai. Įprasta dienos dozė yra 2-3 350 miligramų kapsulės arba 0,5-1 arbatinis šaukštelis skystojo ekstrakto.
Liaudies medicina vaistinės ramunėlės arbatas pataria vartoti esant peršalimui ir kaip raminančią priemonę prieš miegą.
Užpilo ruošimas ir vartojimas - 1 valg. šaukštas ramunėlių žiedų užpilamas stikline verdančio vandens, uždengiama ir 15 min palaikoma. Atvėsinama, nukošiama. Geriama po stiklinę 2-3 kartus per dieną prieš valgį ir tarp valgymų. Negalima gerti karšto užpilo, tik atvėsintą - šiltą. Išoriniam vartojimui ruošiamas dukart stipresnis užpilas, kuris tinka skalavimams, pavilgams.
G a i r ė s » Ramunės | Vaistažolės |
Nepamirškite, kad BŪTINA atsižvelgti į savo ligas, tad NEPAMIRŠKITE pasitarti su savo gydytoju, prieš pasinaudojant svetainėje atrastais patarimais!
