Antidepresantai
Antidepresantai yra vaistai nuo depresijos ir prislėgtumo. Kiekvienas žmogus retkarčiais pasijunta pavargęs, išsekęs ir nieko nebenori. Tačiau tai dar nereiškia, kad jam depresija ir kad reikia kaipmat pradėti vartoti vaistus.
Būdingi depresijos požymiai:
prislėgta nuotaika,
interesų ir pasitenkinimo praradimas,
savęs nuvertinimas,
neryžtingumas,
išsiblaškymas,
nuolatinis nuovargis,
sutrikęs miegas,
sumažėjęs apetitas
sumažėjęs lytinis potraukis,
mintys apie savižudybę,
įsiaudrinimas arba vangumas.
Gydytojai skiria sunkią depresijos formą, kai pacientą mažiausiai dvi savaites kasdien vargina bent penki aukščiau išvardyti požymiai.
Jei turite mažiau nusiskundimų, gali būti, kad kenčiate nuo vidutinio sunkumo depresijos. Tokiu atveju ne visuomet reikalingi medikamentai. Išeitį padeda rasti ir tinkama psichologinė pagalba.
Antidepresantų vartojimo skalė labai plati. Jie skiriami ne tik nuo depresijos, bet ir nuo panikos, valgymo bei dvipolių afektinių sutrikimų, fobijų. Pvz., ?uoksetinu (Prozac) gydoma nervinė bulimija, kuriai būdingi persivalgymo priepuolių epizodai, lydimi tokio kompensacinio elgesio, kaip dietos laikymasis arba dirbtinai sukeltas vėmimas.
Skiriami pirmos ir antros kartos antidepresantai.
Pirmieji, vadinamieji tricikliai antidepresantai (TCA), pateko į rinką praėjusio amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose. Antros kartos vaistai pasirodė devintajame dešimtmetyje. Jiems priklauso monoamino oksidazės inhibitoriai (MAOI), kurie Lietuvoje neregistruoti, selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir kt. Iš MAOI šiuo metu Olandijoje skiriamas tiktai moklobemidas (Aurorix).
Antidepresantų veikimas
Visų antidepresantų efektyvumas pagrįstas tuo, kad jie veikia nervų sistemoje vykstančius cheminius procesus. Nervinį impulsą perduoda medžiagos, vadinamos neurotransmiteriais. Atsitiktinai buvo pastebėta, kad šios medžiagos veikia mūsų nuotaikas, tačiau nėra tiksliai žinoma, kaip tai vyksta. Bet kuriuo atveju, antidepresantai skatina neurotransmiterių, šiuo atveju serotonino ir kartais noradrenalino, kiekio padidėjimą.
Antidepresantai vieni nuo kitų skiriasi pagal tai, kokiu būdu jie sukelia šį padidėjimą. Antidepresantai padeda maždaug 70 proc. nuo sunkios depresijos kenčiančių pacientų. Gydant depresiją pirmos ir antros kartos antidepresantai yra vienodai efektyvūs. Skiriasi tik konkrečių medikamentų poveikis atskiram pacientui. Tad kiekvienu atveju reikėtų ieškoti medikamento, kuris būtų veiksmingas ir sukeltų mažiausią nepageidaujamą poveikį. Parinkdami pirmos arba antros kartos antidepresantus gydytojai atsižvelgia ir į kitas ligas, kuriomis gali sirgti pacientas. Beje, antros kartos antidepresantai yra gerokai brangesni.
Jei kuris nors medikamentas padėjo pacientui praeityje, yra didelė tikimybė, kad jis bus efektyvus ir prasidėjus naujam depresijos epizodui, nors pasitaiko ir išimčių.
Depresijos gydymo trukmė
Antidepresantai pradeda veikti ne iš karto. Dažnai gali prireikti nuo dviejų iki keturių savaičių, kol pacientas pajus jų gydomąjį poveikį. Tad nėra jokios prasmės retkarčiais, blogiau pasijutus, išgerti papildomą tabletę. Jei praėjus keturioms savaitėms pagerėjimo nepastebima, kai kurių medikamentų dozę galima padidinti. Jei efekto nesulaukiama praėjus ir šešioms arba aštuonioms savaitėms, nėra prasmės toliau vartoti to paties medikamento. Gydytojas turėtų išbandyti kitus vaistus, pasižyminčius kiek kitokiu poveikiu.
Pradėjus vartoti antidepresantus reikia turėti galvoje, kad po pagerėjimo juos dar dažnai tenka gerti nuo šešių iki aštuonių mėnesių. Patyrusiems antrąjį depresijos epizodą medikamentinį gydymą patartina tęsti dvejus metus, o po trečio ar tolesnio epizodo mažiausiai penkerius metus. Iki šiol nenustatyta, kad ilgalaikis antidepresantų vartojimas turėtų žalingą poveikį.
Depresijai praėjus vaistus dar kurį laiką tenka vartoti siekiant išvengti galimo atkryčio. Paskui galima palaipsniui mažinti jų dozę. Nepatartina didžiosios dalies antidepresantų vartojimo nutraukti staiga, nes gali pasireikšti tokie abstinencijos reiškiniai, kaip sutrikęs miegas, baimė, drebulys ir haliucinacijos. Be to, šiuo atveju gerokai padidėja ir atkryčio tikimybė. Liautis vartoti vaistus geriausia per savaitę arba mėnesį, palengva mažinant dozę. Išimtis yra ?uoksetinas (Prozac), kurio vartojimą galima nutraukti iš karto.
[Všį "Ženevos iniciatyva psichiatijoje"]
G a i r ė s » Depresija Vaistai
Nepamirškite, kad BŪTINA atsižvelgti į savo ligas, tad NEPAMIRŠKITE pasitarti su savo gydytoju, prieš pasinaudojant svetainėje atrastais patarimais!