Vitaminas k - skiriamos 2 vitamino K grupės: K1 - filochinonai, sintetinami augaluose, ir K2 - menachinonai, kuriuos sintetina žarnyno bakterijos. Vitaminas K lengvai veikiamas šviesos ir šarmų, gana atsparus virimui ir oksidacijai. Didžiausios vitamino K atsargos yra kepenyse.

Nauda:

• vitaminas K dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose,
• skatina žaizdų gijimą,
• kartu su vitaminu D skatina kaulinio audinio susidarymą.
• yra manoma, kad vitaminas K gali turėti įtakos insulino apykaitai, nes kasa, kurioje gaminamas insulinas, kaupia šį vitaminą,
• itin svarbus osteoporozės prevencijai, nustatyta, kad išretėjusiuose kauluose būna mažesnis vitamino K kiekis, lyginant su didelio tankio kaulais.

Trūkstant:

• sunkiau kreša kraujas,
• gali kraujuoti dantenos,
• pasirodyti kraujo šlapime,
• sustiprėti kraujavimas mėnesinių metu
• kartotis kraujavimas iš nosies.


Perdozavus:

• gali išsivystyti hiperbilirubinemija,
• naujagimiams - gelta ir hemolizinė anemija.


Randamas:

• žalios lapinės daržovėse,
• žiediniuose kopūstuose,
• špinatuose,
• pomidoruose,
• morkose,
• braškėse,
• kepenėlėse,
• sojose,
• Šermukšnių uogose.


Papildomai naudinga vartoti: (arba kada gali trūkti)

• Naujagimiams, kurių žarnyno mikroflora dar nesusiformavusi, būtina gauti vitamino K su pienu.
• sergant žarnyno,
• kepenų ligomis,
• vartojant daug vaistų, ypač antibiotikų, kurie naikina žarnyno mikroflorą,
• sutrikus riebalų rezorbcijai (ypač dėl mechaninio tulžies takų neprieinamumo).


Rekomenduojama paros norma: - 1 mikrogramas.


Kaip vartoti:

• Vitaminai A ir E vartojami didesnėmis dozėmis mažina vitamino K efektą.

• Iš vaistų žinomiausias vitamino K antagonistas - varfarinas - skirtas kraujo krešėjimui mažinti.

• Yra ir vitamino K leidžiamų vaistų, skirtų gydyti kraujavimą, sukeltą vitamino K trūkumo.