Ar tikrai storejama nuo bulvių?





Lietuvoje bulvės pasirodė XVIIa. pabaigoje ir pirmiausia buvo auginamos darželiuose kaip dekoratyvinis augalas dėl gražių žiedų. Šiuo metu bulvė Lietuvoje - viena plačiausiai auginamų bei valgomų daržovių..

Dažnas neįsivaizduoja gyvenimo be bulvių. Bulvės itin tinkamos vaikų mitybai, tai pirmo pasirinkimo daržovė papildomam kūdikių maitinimui. Be to, nitratų bulvėse susikaupia mažiau, nei kitose daržovėse. Mažyliai gerai įsisavina bulvėse esantį krakmolą ir kitas maistingąsias medžiagas, bulvės nesukelia alergijos. Gaminant daržovių košę vaikui, bulvės turi sudaryti ne daugiau pusės porcijos.


Bulvių (žalių) maistinė-energetinė vertė (100g):

Energetinė vertė – 72 kcal
Baltymai – 2 g
Riebalai – 0 g
Angliavandeniai – 19 g
Bulves sudaro 77 proc. vandens. Pakanka suvalgyti 150 g. bulvių ir mūsų organizmas gauna reikalingų aminorūgščių.


Beto, bulvėse gausu ir vertingų mineralinių medžiagų bei vitaminų:

Natrio - 2 mg.
Kalio - 450 mg. (daugiau negu bananuose)
Kalcio - 6 mg.
Fosforo - 60 mg.
Magnio - 22 mg.
Geležies - 0,5 mg.
Vario - 0,08 mg.
Seleno - 1 mg.
Vitaminų - B, B2, B3, B6, B9, C,.

Ypač daug gyvybiškai svarbių medžiagų, naudingų skaidulų išlieka folijoje su lupenomis keptose bulvėse.

Lietuvoje pasklidęs mitas, kad bulvės – nesveikas maistas ir nuo jų storėjame. Iš tikrųjų, taip nėra. Tai, tik iš dalies yra teisingas. Pačios bulvės nestorina, vienoje vidutinio dydžio bulvėje yra apie 80 kalorijų. Tai netgi mažiau kaloringas maistas negu ryžiai. O storina tai, su kuo mes jas valgome. O tai dažniausiai būna riebūs, daug kalorijų turintys padažai, kuriais pagardiname bulves.

Britai netgi, yra išvedę dietinių bulvių rūšį "Vivaldi" - jos pasižymi ypač mažu kaloringumu ir turi trečdaliu mažiau angliavandenių, bet vitaminų ir mikroelementų - tiek pat.

Bulvės tinka ir sveikatos stiprinimui. Jose yra kalio, jo daugiau reikia aukštą kraujospūdį turintiems žmonėms bei sergantiems širdies-kraujagyslių sistemos ligomis. Nereikėtų išpilti bulvių nuoviro, nes jame taip pat gausu naudingų medžiagų.

Sergant diabetu nerekomenduojama valgyti daugiau nei vieną bulvę per dieną, jiems labai tiktų "žieminės bulvės" - topinambai. Juose vietoj krakmolo - inulinas, kuris gerina medžiagų apykaitą, mažina cukraus kiekį.

Vaikams iki trejų metų amžiaus visai netinka keptų bulvių patiekalai, bulvių traškučiai.

Sveikas žmogus gali suvalgyti ir 5-8. Jų reikėtų vartoti mažiau tuo atveju, jei tą pačią dieną valgome kitą maistą, turintį daug angliavandenių, pvz. duoną. Bulves galima valgyti kiekvieną dieną, be jokio žalingo poveikio sveikatai.

   Taigi, taip išeina, kad pasitvirtina posakis: "nėra “gero” ar “blogo” maisto, yra sveika arba nesveika mityba" :).

    G a i r ė s » Kaip suplonėti? | Verta žinoti | Maistas | Mitas | Mityba |