Ką gali išduoti mūsų liežuvis?





Liežuvis - visi, net ir maži vaikučiai žino, jog apsilankius pas gydytoją, šis būtinai paprašys pirmiausia parodyti būtent liežuvį :)

Rytų medicinoje vadinamas „kūno langu“, nes parodo vidaus organų energetinę būklę. Liežuvio šaknis – inkstų, vidurys – blužnies, galiukas – širdies, priekinis šoninis paviršius – plaučių, vidurinis – kepenų projekcija.

Šiuolaikiniai gydytojai taip pat dažnokai apžiūri liežuvį. Pavyzdžiui, prieš nustatydamas tikslią diagnozę gastroenterologas atkreips dėmesį į apnašas, hematologas – į gumburėlius. Yra ir tokių gydytojų, kurie įvairius sutrikimus nustato vien tik iš liežuvio.

Geriausia jį apžiūrėti ryte, nevalgius ir nesivalius dantų, esant geram apšvietimui ir ramioje aplinkoje – liežuvis iškart reaguoja į neigiamas emocijas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar nėra pakitusi liežuvio spalva, ar neatsirado opelių bei apnašų.

Liežuvis greitai reaguoja į vitaminų trūkumą:


• Paburkęs ir skaisčiai raudonas liežuvis tampa sergant vitamino B12, folinės rūgšties deficito anemija.

• Blyškus liežuvis rodo maža-kraujystę arba sulėtėjusią medžiagų apykaitą. Ryškiai raudonas signalizuoja, kad organizme prasidėjo uždegiminis procesas. Pilkokas arba purpurinis – pablogėjusią kraujotaką.

• Gelsvos spalvos apnašos rodo dažnus skrandžio sutrikimus. Storos baltos – maisto susilaikymą žarnyne, pilkokos – padidėjusį rūgštingumą. Paraudęs liežuvio galiukas – silpnos širdies veiklos požymis.

• Beje, pilkokos ar gelsvokos apnašos būdingos rūkoriams ir stiprios arbatos mėgėjams.

• Rudos liežuvio apnašos – signalas apie žarnyno ligas. Juodos apnašos liudys tai, kad žmogus labai išsekęs, galimi augliai ar grybelinė liga. Apie širdies ir kraujagyslių ligas praneša melsvas liežuvio atspalvis.

• Liežuvis sausas, kai ilgai kalbame ar nuolat kvėpuojame pro burną, apsinuodijus, viduriuojant, pakilus temperatūrai, esant seilių liaukų uždegimui ar atsiradus pakitimų jose.

• Sausas ir apnašomis aplipęs liežuvis rodo, kad žmogus neteko daug skysčių. Taip nutinka vemiant, viduriuojant, prakaituojant, karščiuojant.

• Sausas ir šerpetotas liežuvis byloja, kad organizme stinga vitamino B2, pabrinkęs – vitamino B3, periodiškai kraujuojantis – vitamino C.

• Padidėjęs liežuvis gali būti vidaus sekrecijos liaukų ligų požymis.

• Jeigu liežuvio kraštuose matyti įsispaudusios dantų žymės – tai rodo, kad žarnynas nepakankamai gerai pasisavina maistą.

• Norint sužinoti, kokia stuburo būklė, reikia žiūrėti į liežuvio vidurio liniją. Jei ji tiesi – viskas gerai, jei kreiva ir matyti įtrūkimų – stuburo būkle reikėtų susirūpinti. Jei apatinė liežuvio dalis yra balsva, tai gali rodyti kepenų, tulžies patologiją.

• Mokslininkai mano, kad skonio pajautimo stiprumas tiesiogiai priklauso nuo savijautos. Jo sumažėjimas – pirmasis organizmo sutrikimų požymis. Jeigu visiškai nejaučiate skonio – skubiai kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti nervų sistemos, kvėpavimo takų, skrandžio ir žarnyno negalavimų požymis.

• Kartumo pojūtį burnoje dažniausiai sukelia tulžies pūslės, rūgštumo – skrandžio ligos, saldumo – cukrinis diabetas.

• „Geografinis“, tarsi išvagotas linijų vaiko liežuvis gali būti diatezės, o suaugusiojo – sumažėjusio imuniteto arba piktnaudžiavimo dietomis požymis.

• Kai sergama ausų ar gerklės uždegimu, skausmas gali atsirasti judinant liežuvį. Jei įstrigo žuvies kaulas, liežuvio pakitimų gali ir nebūti, tačiau skausmas bus tikrai stiprus, tad reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją,

• Liežuvį “degina” esant liežuvio neuralgijai. Jei nematomi jokie liežuvio pakitimai, o vis viena vargina pasikartojantys jo skausmai, galima įtarti, jog tokį žmogų vargina neurozės.


  Sveiko žmogaus liežuvis yra rožinės spalvos, drėgnas, jį dengia skaidrios apnašos. Dėl skonio receptorių jo paviršius yra šiurkštus.

[P a r u o š ė: Laima]

G a i r ė s » Liežuvis |