Jodas :: I





Jodas (I) - jo organizmui reikia ypač mažų dozių, tačiau jo vaidmuo yra labai svarbus. Geras jodo šaltinis joduota druska, tik jodas greitai išgaruoja, todėl ją reikia laikyti uždarame inde, tamsioje vietoje ir dėti į maistą po terminio apdorojimo.

Nauda: - Jodas įeina į skydliaukės hormonų sudėtį. Hormonas tiroksinas skatina medžiagų ir energijos apykaitą, augimą, psichinį vystymąsi, vandens ir elektrolitų pasiskirstymą audiniuose, daro įtaką nervų sistemos veiklai, raumenų, kraujo apytakos, endokrininių liaukų, ypač pasmegeninės ir lytinių, funkcijoms.


Trūkstant:

• jeigu jodo stinga nėštumo metu, sutrinka vaisiaus fizinis ir protinis vystymasis,
• dėl jodo trūkumo, sumažėjus skydliaukės hormonų, pradeda daugėti skydliaukės ląstelių, skydliaukė didėja ir susiformuoja vadinamasis gūžys - susergama struma,
• sulėtėja medžiagų apykaita, todėl priaugama svorio, jaučiamas nuovargis, sumažėja darbingumas, padidėja dirglumas ir nervingumas.


Perdozavus: - per didelė Jodo koncentracija gali privesti prie taip vadinamo jodizmo, t.y. slogos, inkštirų ir odos išbėrimo. Bet tokia koncentracija neįmanoma valgant Jodą kartu su kitais maisto produktais. Dažniausiai tai priežastis labai ilgo preparatų kuriuose daug Jodo vartojimas.


Randama

• joduotoje druskoje,
• jūros žuvyje, jūros kopūstuose, menkės kepenyse,
• pupelės,
• piene,
• vynuogėse,
• paukštienoje,
• įvairiose kruopose (išskyrus ryžius),
• vištų kiaušiniuose.


Rekomenduojama paros norma:

• Vaikams - 40 - 120 mg,
• Paaugliams - 150 mg,
• Suaugusiems - 150 mg,
• Nėščiosioms ir žindančiosioms moterims - 180 - 200 mg.


Vartojimas: - papildomai jodo rekomenduojama vartoti sergant hipotireoze, fibrocistine krūtų liga.

G a i r ė s » Viskas apie vitaminus | Mineralų ypatumai | Druska | Jodas | Mineralai |