Beržas (lot. Betula, latv. bērzs, vok. Birke) bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.
Beržą nuo kitų medžių turbūt atskiria visi, ir mažas vaikas paprastai žino, kaip atrodo beržas.. jį išduoda, tik beržams, būdingas baltais dryžiais margintas kamienas, kuris iš toli miške šviečia. Beržai vieni tarp greičiausiai augančių žemėje medžių rūšių, nes kai kurios jų rūšys jau po šešerių metų gali siektį 7 m aukštį. Užauga kaip medžiai arba kaip krūmai su atplaišojančia tošimi, nuo keleto dešimčių cm (beržas keružis, dažniausiai aptinkamas pelkingose vietovėse) iki 40 m (popieržievis beržas, karpotasis beržas) aukščio. Auga su vienu ar turi keletą kamienų.
Juodasis beržo grybas
Beržų sulos nauda organizmui
Žydi anksti pavasarį, lapams skleidžiantis. Žiedai sutelkti žirginiuose. Vaisius vienasėklis riešutėlis su dviem plėviškais sparneliais. Maksimaliai kai kurios beržų rūšys išgyvena iki 160 metų amžiaus. Beržas vienas pirmųjų medžių, užaugančių degimvietėse. Lietuvoje natūraliai auga keturios rūšys:
karpotasis beržas (Betula pendula),
plaukuotasis beržas (Betula pubescens),
liekninis beržas (Betula humilis),
žemaūgis beržas keružis (Betula nana).
Liaudies medicinoje naudojamos tik dvi rūšys:
plaukuotasis beržas (Betula pubescens) - lapai apaugę smulkiais plaukeliais, turi apvalią pamatinę dalį, žievė lygi (sueižėja tik seno medžio), mėgsta pelkingus dirvožemius, Lietuvoje atrandamas rečiau.
karpotasis beržas (Betula pendula) - lapai yra rombo arba trikampio formos ir pliki, šakos yra pasvirusios, žievė visa sueižėjusi, iš visų pas mus augančių beržų rūšių, tai labiausiai paplitusi Lietuvoje beržų rūšis.
Vaistinė augalinė žaliava - liaudies medicinoje beržas gali būti panaudotas beveik visas:
beržų pumpurai
beržo lapai,
beržo žirginėliai,
beržo žievė,
beržų sula,
beržų šakelės.
Ir visai tai naudojama, priklausomai nuo poreikio.. arbatos, nuoviro, spiritinės ištraukos pavidalu arba tiesiog kaip gėrimas (sula). Iš šakelių rišamos vienas svarbiausių garinės pirties atributų - vantos.
Kada rinkti ir kaip džiovinti beržų žaliavą?
Beržų pumpurai renkami pradėjus brinkti, bet dar neišsiskleidusius, paprastai renkami tuoj po sulos bėgimo, kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Surenkamos nedidelės šakos, surišamos į pundelius ir sunešamos į pastogę, kur išdžiūsta. Tuomet pumpurai nukuliami ir išvalomi nuo priemaišų. Surinktus pumpurus galima džiovinti ir apšildomoje patalpoje 30-35 °C temperatūroje. Tokiu būdu prieš džiovinant, pumpurai atskiriami nuo šakų. Gerai išdžiovinti pumpurai yra tamsiai rusvos spalvos, aštraus sutraukiančio skonio, malonaus balzamo kvapo. Pumpurus skinti reikėtų tik miško kirtimuose, nekenkiant geriems beržams. Prasikalus lapams, vaistiniams preparatams gaminti pumpurai jau netinka, tuomet pradedami rinkti jauni lapeliai.
Beržų lapai skinami saulėtą dieną, rasai nudžiūvus ir vertėtų prisiskinti iki Sekminių, kol lapai jauni. Džiovinami paskleidus plonu sluoksniu gerai vėdinamoje, apsaugotoje nuo saulės spindulių patalpoje. Išdžiovinta žaliava laikoma sausoje saulės neapšviestoje vietoje, maišeliuose ar dėžutėse. Tinkamai sudžiovinti lapai būna žalsvi, burną sutraukiančio skonio, skleidžia malonų aromatą.
Beržų žirginėliai - vartojami vyriški žirginėliai, kurie būna ant šakelių galų po 24 kekėmis. Skinami gegužės pabaigoje - birželio pradžioje.
Beržų žievė lupama anksti pavasarį, kol neišsprogę pumpurai. Žievę reikėtų lupti, kaip ir pumpurus rinkti, tik miško kirtimuose, nekenkiant geriems medžiams.
Rinkti beržų žaliavą, kaip ir visas vaistažoles, vertėtų nuo beržų, kurie auga bent 5 kilometrai nuo kelių bei gyvenviečių.
Tiek pumpurai, tiek lapai, tiek žievė.. išdžiovinti gali būti laikomi ne ilgiau kaip dvejus metus.
Beto..
Iš beržo medienos gaminama aktyvuota anglis, kuri vartojama apsinuodijus maistu ar sunkiaisiais metalais.
Ant beržo auga juodgrybis, kuris naudojamas vaistams.
Jei nėra nuotaikos? važiuokite pasivaikščioti tarp beržų, tai energetiškai teigiami medžiai (nepakenks ir beržo apkabinimas ar prisilietimas prie jo). Buvimas beržyne - ne tik pataisys nuotaiką, bet ir savijautą (ypač beržyno oras naudingas sergant plaučių ligomis), o grynas oras nuovargį išsklaidys kaip dūmus.
Sakoma, kad beržine vanta pirtyje galima išgydyti net 101 ligą.
Ir turbūt, vienintelis beržo blogumas tai žiedadulkės, teigiama, kad net apie 20 proc. žmonių populiacijos alergiški beržų žiedadulkėms ir šis skaičius palaipsniui auga.
Jaunus, tik prasiskleidusius žalius beržo lapelius galima ir valgyti, pvz paįvairinti keliais lapukais salotas.
G a i r ė s » Viskas apie vaistažoles | Vaistažolių katalogas | Beržas | Medžiai |