Mėlynė (lot. Vaccinium myrtillus) - tai daugiametis krūmokšnis arba puskrūmis, užaugantis iki 50 cm aukščio. Apatinėje dalyje sumedėjęs, viršutinėje – žolinis. Lapai ovalūs, elipsiški arba kiaušiniški, kraštai smulkiai dantyti. Žiedai pavieniai, rausvai žalios spalvos, išsidėstę lapų pažastyse. Vaisiai sunoksta birželio pabaigoje ar liepą. Vaisius – visiems gerai pažįstama, sultinga, melsvai juoda uoga, turinti daug sėklų.

Sutinkama visoje Lietuvoje. Lietuvos pietuose ir pietryčiuose sudaro ištisus sąžalynus. Auga drėgnuose spygliuočių miškuose. Mėgsta derligą, rūgštų dirvožemį. Be mėlynės Lietuvoje auga ir kitos Vaccinium L. genties rūšys: girtuoklė (Vaccinium uliginosum L.), bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.), tarpinė šilauogė (Vaccinium intermedium Ruthe).

 Daugiau - liaudiški receptai su mėlynėmis

Šeima: Viržiniai - Ericaceae Juss.

Liaudiški pavadinimai: mėlynuogė, nemuogė, šilojėliai, treškė, vaivorai.

Žydi gegužės-birželio mėn.


Vaistinė augalinė žaliava – Renkami mėlynių vaisiai (Myrtilli fructus; ankstesnis: Fructus Myrtilli) ir mėlynių lapai (Myrtilli folium; ankstesnis: Folium Myrtilli).

Mėlynės uogos skinamos rankomis, kai yra gerai sunokusios. Vaisiai perrenkami, išmetamos priemaišos (lapai, vaiskočiai, nesunokusios uogos), pavėsyje apvytinami ir tuomet džiovinami džiovykloje ne aukštesnėje 60 C temperatūroje. Išdžiovintos uogos labai raukšlėtos, silpno kvapo, rūgščiai saldaus skonio.


Mėlynių lapai skinami prieš augalui žydint ar žydėjimo pradžioje – gegužės-liepos mėn. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje.


Antrojo Pasaulinio karo metu Britų Karališkųjų Oro Pajėgų pilotai, atlikdami dar vieną naktinį oro antskrydį, pranešė, kad jų regėjimas tamsoje buvo žymiai geresnis. Buvo nustatyta, kad visi jie prieš skrydį valgė mėlynių uogienę. Netrukus medikai atliko tyrimus ir nustatė mėlynių įtaką regėjimui.

Vaisiuose yra 7 % rauginių medžiagų, 5-6 % sacharidų, apie 1 % organinių rūgščių, dažančios medžiagos - glikozido mirtilino, daug vitaminų (C, P, B1, B2, PP), karotino, apie 30 % pektinų, mineralinių medžiagų (manganas, geležis, kalis, kalcis).
Lapuose yra iki 20 % rauginių medžiagų, glikozidų (arbutinas, neomirtilinas, erikolinas), hidrochinono, chino rūgšties, organinių rūgščių, flavonoidų, eterinio aliejaus.
Mėlynėse aptiktos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios mažina cukraus kiekį kraujyje – tai niomirtilinas.

• Mėlynės sudėtyje yra flavanoidų, vadinamų antocianais. Organizme jie veikia kaip antioksidantai, regeneruoja rodopsiną, todėl naudingi sergant vištakumu, glaukoma, katarakta. Mėlynės padeda geriau akims prisiderinti prie staigaus šviesos intensyvumo kitimo. Jos apsaugo kraujagysles, kuriomis kraujas patenka į akis, ir sustiprina akių kraujotaką, todėl tinka vartoti profilaktiškai arba turint bet kokių regėjimo sutrikimų;
• Mėlynė veikia prieš laisvuosius radikalus, padeda nesulipti trombocitams. Ji skatina gerą kraujo cirkuliaciją ir stiprina arterijų sieneles, veiksminga gydant aterosklerozę;•Rauginės medžiagos pasižymi sutraukiančiu poveikiu, todėl vertingos gydant viduriavimą, ypač vaikų ligų praktikoje;
• Išoriškai rekomenduojama skalauti žaizdų pažeistą burnos ertmę, nes mėlynė turi priešuždegiminį poveikį;
• Mėlynės uogose randama arbutino, kuris žudo bakterijas arba slopina jų dauginimąsi. Tai labai svarbu užsikrėtus šlapimo sistemos infekcija, sergant cistitu, dizenterija.


Pašalinis poveikis

• Tyrimai su gyvūnais parodė, kad vartojant ilgą laiką dideles dozes gali atsirasti silpnumas, anemija ir net ištikti mirtis;
• Gali sustiprinti vaistų, vartojamų sumažinti kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje, skystinančių kraują, poveikį.


Draudžiama vartoti

• Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ir vartojantiems insuliną, prieš vartojant mėlynes reikėtų pasitarti su gydytoju;
• Nerekomenduojama uogų vartoti ilgiau nei 3 savaites.


Vartojimas mėlynių lapai įeina į vaistažolių mišinių nuo cukraligės sudėtį. Lapų užpilu skalaujama burna, gerklė esant gleivinės uždegimui.

Liaudies medicina mėlynėmis gydo mažakraujystę, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės akmenligę, skrandžio ir žarnyno uždegimus, cukraligę.

Suaugusiam žmogui rekomenduojama dozė yra 20-60 gramų per parą. Vartojami užpilai, nuovirai. Išoriškai vartojami 10% nuovirai, skysti, sausi ekstraktai. Jei viduriavimas, vartojant mėlynes, tęsiasi ilgiau nei 3 dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Mėlynių užpilo ruošimas ir vartojimas - 4 arb. šaukšteliai smulkintų džiovintų mėlynių uogų užpilami 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palaikoma 2 val., nukošiama. Geriama po ¼ stiklinės 5-6 kartus per dieną nuo viduriavimo.