Dygliuotasis šaltalankis (lot. Hippophae rhamnoides) - tai daugiametis krūmas ar medelis, užaugantis iki 1,5-6 m aukščio. Lapai trumpakočiai, pražanginiai, lygiakraščiai. Jų viršutinė pusė žalsva, apatinė – balta. Geltono žiedai smulkūs ir kvapūs.

Lietuvoje savaime neauga. Auginama viena Hippophae L. genties rūšis. Apyretis. Dekoratyvus, sodinamas parkuose, soduose. Mėgsta saulėtas vietas, lengvas smėlingas dirvas.


Šeima: Žilakrūminiai – Elaeagnaceae Juss.

Liaudiški pavadinimai: Sibiro ananasas.

Žydi balandžio-gegužės mėn.

Vaistinė augalinė žaliava – Geriau rinkti tik pradėjusius nokti šaltalankių vaisius (Hippopheae fructus), kadangi jie būna dar kieti, nesusimaigo. Renkama nuo apatinės šakų dalies viršaus link. Tuomet spygliai mažiau subado rankas. Išvestos ir neturinčios spyglių veislės, derančios dideliais vaisiais.

Dažniausiai iš šviežių uogų spaudžiamos sultys, o išspaudos naudojamos šaltalankių aliejaus gamybai. Tuo tikslu surinktos uogos gali būti laikomos tamsioje ir vėsioje vietoje, ne ilgiau kaip 3 paras. Taip pat uogos gali būti užšaldomos 6 mėn laikotarpiui ar džiovinamos. Džiovinama pradžioje 1 val. 80-90 C temperatūroje, vėliau - 35-40 C.

Liaudies medicina be uogų vaistinei žaliavai renka lapus ir sėklas.


Vaisiuose yra 4-9 % riebalinio aliejaus, 2-7 % cukrų, 3,2 % organinių rūgščių (obuolių, citrinos, vyno rūgštys), daug vitamino C, B grupės vitaminų (B1, B2, B6), vitaminų E, K, P, folio rūgšties, provitamino A ir karotinoidų, cholino, stearinų, fosfolipidų, pektinų, rauginių medžiagų, saponinų.

• Šaltalankių aliejus turi apie 80 % riebiųjų rūgščių (oleino, linoleno, palmitino, stearino rūgštys), vitamino E (tokoferolis), provitamino A ir karotinoidų. Tai riebalinis, oranžiniai raudonos spalvos skystis, charakteringo kvapo ir skonio. Vartojamas į vidų ir išoriškai. Jis naudojamas žaizdoms gydyti, nes gerina epitelio susidarymą, veikia priešuždegimiškai, mažina skausmą. Aliejumi tepamos pragulos, nudegimai, gimdos kaklelio erozijos;
• Šaltalankių vaisiuose gausu vitaminų, todėl jie vartojami kaip polivitamininė žaliava hipovitaminozių ir avitaminozių gydymui, po sunkių ligų, spindulinės terapijos. Šaltalankių aliejus įeina į žvakučių, skirtų kolitams, hemorojui gydyti, sudėtį;
• Šio augalo vaisiai vartojami virškinamojo trakto sutrikimams gydyti. Jie skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina jų rūgštingumą ir gerina virškinimą.


Pašalinis poveikis - duomenų nėra.


Draudžiama vartoti

• Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, lėtiniam cholecistitui.


Vartojimas - dažniausiai iš šviežių šaltalankių vaisių spaudžiamos sultys, o išspaudos naudojamos aliejaus gamybai. Šaltalankių aliejus turi būti laikomas šaldytuve. Jis dažnai įeina į žvakučių, skirtų hemorojui gydyti, sudėtį.

Šaltalankių aliejaus ruošimas namų sąlygomis ir vartojimas - sutrynus vaisius, išspaudžiamos šaltalankių sultys. Sultys paliekamos nusistovėti, kol jų paviršiuje susidaro oranžinis aliejaus sluoksnis, kuris nupilamas. Padžiovintos, sumaltos išspaudos užpilamos iki 60 C pakaitintu rafinuotu saulėgrąžų aliejumi (1:1,5) ir laikoma kelias valandas, kartkartėmis pamaišant. Aliejus nukošiamas ir užpilamas ant šviežių išspaudų. Tai kartojama 4-6 kartus. Išpilstoma į iškaitintus tamsaus stiklo butelius. Geriama po 1 arb. šaukštelį 2-3 kartus per dieną prieš valgį skrandžio opaligei gydyti.