Sapnai - blogų sapnų matome daugiau nei džiaugsmingų: maždaug trys sapnai iš keturių būna slogūs. Sapnuojame, kad mus užpuolė gatvėje, mirties baimę, kritimo į bedugnę siaubą, negalime ištrūkti iš spąstų.

Tai štai: košmarų bijoti nereikia. Mokslas priėjo prie išvados, kad iš tikrųjų košmarai mums labai naudingi! Žmonės, kurie dažnai sapnuoja ir įsimena baisius sapnus, yra linkę į kūrybą ir turi telepatijos dovaną, nors to ir nenutuokia. Bendras tokių žmonių bruožas: jie tikri "pelėdos" ir rytais labai sunkiai budinasi.


• Aklieji regi sapnus - žmonės, kurie apako po gimimo, gali sapnuoti vaizdais. Gimę akli nemato vaizdų, tačiau jų sapnai kupini garsų, kvapų ir taktilinių (lytėjimo) pojūčių.

 Viskas apie sapnus ir miegą - sapnų svetainėje. Laimos sapnininkas 

• Mes pamirštame 90% sapnų - prabėgus penkioms minutėms po prabudimo mes jau neatmename nė pusės to, ką sapnavome, o po dešimties min. galime prisiminti tik 10% sapnų. Yra žinomi atvejai, kai poetai, rašytojai, mokslininkai sapne kūrė eiles, prozą arba sugalvojo naują mokslinę teoriją. (Pasisekė tiems, kurie susiprato prie lovos pasidėti rašiklį bei bloknotą.)

• Visi žmonės (išskyrus sunkius psichikos ligonius) sapnuoja, tačiau vyrai ir moterys - skirtingai. Vyrai dažniausiai sapnuoja savo lyties atstovus, moterys - abiejų lyčių atstovus maždaug vienodomis proporcijomis.

• Sapnai apsaugo nuo psichozės - neseniai mokslininkai atliko tokį eksperimentą:tiriamiesiems leisdavo miegoti iš viso 8 valandas, tačiau nuolat pažadindavo pradinėje sapno fazėje. Po trijų dienų visiems be išimties eksperimento dalyviams sutriko dėmesio koncentracija, pasireiškė haliucinacijos, nepaaiškinamas nervingumas ir pirmieji psichozės požymiai. Kai tiriamiesiems galiausiai buvo leista sapnuoti, mokslininkai atkreipė dėmesį, kad smegenys kompensuoja buvusį sapnų nutraukinėjimą leisdami ilgiau nei paprastai organizmui išbūti greitojo miego fazėje.

• Sapnuojame tik tai, ką matėme - mes dažnai sapnuojame nepažįstamus žmones, tačiau iš tiesų mūsų sąmonė nesugalvoja jų veidų. Tie veidai priklauso realiems asmenims, kuriuos mes matėme savo gyvenime, tačiau neįsiminėme.

• Egzistuoja keletas tipinių grupių sapnų, kuriuos sapnuoja visi be išimties: situacijos mokykloje arba darbe, bandymas pabėgti nuo persekiotojų, kritimas iš didelio aukščio, žmogaus mirtis, dantų iškritimas, skrydis, egzamino neišlaikymas, avarija ir t.t.

• Nevertėtų visus sapnus suprasti tiesiogiai - mūsų pasąmonė naudoja ženklų ir simbolių kalbą. Todėl neverta kiekvieną sapną, netgi labai logišką ir aiškaus siužeto, suprasti tiesiogiai. Pasąmonė siunčia mums signalus, o ne aiškias instrukcijas. Nors ai

• Buvę rūkaliai mato sodresnius ir realesnius sapnus nei kiti. Dažniausiai jie sapnuoja, kad vėl rūko, ir jaučiasi kalti.

• Išorės dirgikliai veikia sapnus - kiekvienas žmogus yra tai patyręs: sapno dalimi tampa fiziniai pojūčiai, kuriuos juntame esamu momentu. Žmonėms, jaučiantiems troškulį, pasąmonė pasiūlo stiklinę vandens. Jie bando atsigerti, vėl jaučia troškulį, ir vėl mato stiklinę vandens - ir taip toliau, kol atsibunda ir supranta, kad iš tikro nori gerti. Taigi pasąmonė sufleruoja, kad reikia atsibusti.

• Kol sapnuojame, esame paralyžiuoti - norite - tikėkite, norite - ne, bet mūsų kūnas sapnuojant yra beveik paralyžiuotas - tam, kad nekartotų tų judesių, kuriuos sapnuojame.

• Žmogus nesapnuoja tuo metu, kai knarkia.

• Maži vaikai nesapnuoja savęs iki 3 metų amžiaus.

• Nuo 3 iki 8 metų vaikai sapnuoja daugiau košmarų negu suaugusieji per visą savo gyvenimą.

• Jeigu jus pažadintų, kai esate greitojo miego stadijoje, prisimintumėte visas sapno smulkmenas.