Paprastoji jonažolė (lot. Hypericum perforatum) - tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 40 cm aukščio. Viršutinė dalis šakota, stiebai apvalios formos. Lapai priešiniai, elipsės ar kiaušinio formos. Geltoni žiedai susitelkę šluotelės pavidalo žiedyne.

Dažnas augalas Lietuvoje. Mėgsta saulėtas vietas ir kalkingus dirvožemius. Auga sausuose miškuose, pamiškėse, pievose, šlaituose. Kitos Lietuvoje augančios, retos jonažolės rūšys: gulsčioji jonažolė (Hypericum humifusum L.), sparnuotoji jonažolė (Hypericum acutum Moench), keturbriaunė jonažolė (Hypericum maculatum Crantz), plaukuotoji jonažolė (Hypericum hirsutum), dailioji jonažolė (Hypericum pulchrum L.) ir kalninė jonažolė (Hypericum montanum L.).

 Daugiau - liaudiški receptai su paprastąja jonažole

Šeima: Jonažoliniai - Hypericaceae Juss.

Liaudiški pavadinimai: brandžolė, joninžolė, joniukas, Jėzaus žaizdų žolė, kiaurinė, kiauris, laurinžolė, Marijos žoliukė, raudonukė, strudenėlis, švento Jono žolė, žolinės.

Žydi birželio-rugpjūčio mėnesį.


Vaistinė augalinė žaliava – Renkama augalo antžeminė dalis – jonažolės žolė (Hyperici herba; ankstesnis: Herba Hyperici). Žydėjimo pradžioje (birželio-liepos mėnesį) pjaunamos 25-30 cm ilgio jonažolės viršūnės. Žaliava džiovinama greitai, kad nepajuosų, pavėsyje, gerai vėdinamose patalpose ar džiovyklose, ne aukštesnėje kaip 40 C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava yra kartoko skonio, balzamo kvapo. Paprastoji jonažolė (lot. Hypericum perforatum)

Senovės graikai tikėjo, kad jonažolės kvapas nubaido piktąsias dvasias. Jie manė, jog šis augalas turi magiškų savybių. Senovės Graikijoje jonažolę vartojo sėdmens nervo skausmams malšinti ir kaip priešnuodį nuodingiems roplių įkandimams gydyti. Europoje ją dažniausiai vartojo išoriškai žaizdoms gydyti.

Žolėje yra 1,5 % kondensuotų antracenų (hipericinas, pseudohipericinas), 10 % rauginių medžiagų, 10 % dervų, flavonoidų (rutinas, kvercetinas, izokvercetinas), eterinio aliejaus, karotino, vitamino C.

• Hiperacinas suteikia jonažolei raminantį poveikį. Jis reguliuoja serotonino, kuris skatina natūralių nuotaiką keliančių medžiagų seratonino ir norepinefrino susidarymą. Jonažolė veikia kaip antidepresantas, mažina nerimą, susirūpinimą, baimę. Ji ypač tinkama menopauzės ir prieš menstruacijų metu pasireiškiantiems nuotaikos svyravimams slopinti. Vokietijoje ši žolė depresijai gydyti vartojama net 4 kartus dažniau nei populiarus vaistas Prozac;
• Hiperacinas pasižymi antimikrobiniu poveikiu. Laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad jis veikia daugelį virusų, tokių kaip herpes, hepatitas C, ŽIV. Jonažolės preparatai stabdo infekcijos plitimą ir pagreitina žaizdų gijimą;
• Jonažolių aliejus vartojamas gastritų, opų, odos ir gleivinių uždegimų, nudegimų, pragulų, sunkiai gyjančių žaizdų gydymui;
• Paprastosios jonažolės preparatai turi sutraukiančių savybių, todėl vartojami viduriavimui stabdyti.


Pašalinis poveikis

• Vartojant į vidų gali pasireikšti fotosensibilizacija – jautrumas saulės spinduliams;
• Vartojant kartu su MAO inhibitoriais ar kitais antidepresantais gali išsivystyti pavojinga reakcija, kurios pagrindiniai simptomai yra karščiavimas, sumišimas, raumenų įsitempimas, viduriavimas ir net mirtis.


Draudžiama vartoti

• Nėštumo metu;
• Prieš kaitinimąsi saulėje;
• Kartu su MAO inhibitoriais, antidepresantais, digoksinu, ciklosporinu, teofilinu, hormoniniais kontraceptikais.


Vartojimas - dažniausiai vartojamos jonažolės tinktūros, ekstraktai, užpilai.

Jonažolės užpilas - 2 valg. šaukštai smulkintos jonažolės žolės užpilami stikline verdančio vandens, indas uždengiamas ir paliekamas 2 val., kad prisitrauktų. Sergant gastritu geriama po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Jonažolės žiedų aliejus - 20 g žviežių jonažolės žiedų užpilama 200 ml saulėgrąžų aliejaus. Kaskart pamaišant laikoma 2-3 savaites tamsioje vietoje, kol išsiekstraguoja veikliosios medžiagos. Tada perkošiama ir supilama į tamsaus stiklo butelį. Aliejumi tepami iššutimai, pragulos, opos, žaizdos. Aliejus taip pat gali būti lašinamas į nosį slogai gydyti.