Pelkinis gailis



Pelkinis gailis - Ledum palustre L. - tai nuolat žaliuojantis, daugiametis, iki 1 m aukščio užaugantis krūmas. Lapai lancetiški arba linijiški, blizgančiu paviršiumi. Auga pušynuose, durpynuose, paplitęs visoje Lietuvoje.

Šeima: Erikinių - Ericaceae.

Liaudiški pavadinimai: gailė, kamparėlis, tvaikelis, velnio šluotos.

Žydi - gegužės-liepos mėnesiais. Žiedai baltos spalvos, sukrauti į tankius skėčius.

 Daugiau - liaudiški receptai su pelkiniu gailiu

Pelkinis gailis


Jaunos šakelės rudos, plaukuotos, o senų šakelių žievė pilkai ruda. Lapai lancetiški, linijiški arba beveik linijiški, 4 mm pločio, 7-50 mm ilgio, odiški, blizgančiu paviršiumi.

Vaisiai subręsta liepą-rugpjūtį. Tai – 3-8 mm ilgio, nusvirusi, pailga, daugiasėklė dėžutė. Sėklos šviesiai geltonos, labai smulkios, verpstiškos, 1,5 mm ilgio, suplotos.

Paplitimas - auga pelkėtuose pušynuose, durpynuose, aukštapelkėse. Paplitęs visoje Lietuvoje. Dažnas, ypač pietryčių Lietuvoje.


Veikliosios medžiagos. Visose antžeminėse pelkinio gailio dalyse yra primenančio pelėsių kvapą eterinio aliejaus (pirmamečiuose lapuose – iki 7,5%, antramečiuose – iki 1,40%, pirmametėse šakutėse – iki 1,5%, antrametėse – iki 0,2%, žieduose – 2,3%, vaisiuose – 0,17%). Pagrindinę eterinio aliejaus dalį sudaro ledolis, paliustrolis, cimolas, biciklinis alkoholis, geraniolio acetatas ir angliavandeniai. Lapuose yra glikozido arbutino, raugintų medžiagų.


Vaistinė augalinė žaliava - žolė (vienmetės, nesumedėję viršūnės) pjaunama vaisių brendimo metu, liepą-rugsėjį. Pelkinio gailio augalai yra nuodingi (gali svaigti galva, pykinti), todėl juos reikia rinkti atsargiai.

Antrųjų ir trečiųjų metų ūglius pjauti ir rauti draudžiama.

Išvalyta žaliava džiovinama paskleidžiant plonu sluoksniu pavėsyje arba džiovykloje iki 40 C temperatūroje. Žaliava laikoma atskiroje vėsioje patalpoje. Tinka vartoti 2 metus.


Liaudies medicinoje vartojama:

• Daugiausiai eterinio aliejaus randama pirmų metų lapuose. Ledolis slopina kosulio centrą. Vartojami užpilai kvėpavimo takų uždegimui gydyti;

• Arbutinas pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis, antiseptiniu veikimu,

• Flavanoidai skatina šlapimo išsiskyrimą;

• Išoriškai vartojamos tinktūros esant reumatiniams skausmams, sumušimams, sužeidimams gydyti.


Pašalinis poveikis:

• Pelkinis gailis skleidžia labai stiprų kvapą, todėl gali sukelti pykinimą, galvos skausmą ir svaigimą.


Draudžiama naudoti:

• Nėštumo metu;
• Pasireiškus alergijai;
• Vaikams.


Vartojimas


  Pelkinis gailis yra nuodingas, jo eteriniai aliejai veikia dirginančiai, gali net paralyžuoti centrinę nervų sistemą. Todėl prieš vartojimą būtinai reikia pasitarti su gydytoju, kuris nurodys vartojimo būdą ir dozę. Nerekomenduojama vartoti daugiau nei 0,5 g miltelių ar 1 šaukšto nuovire per dieną. Perdozavus arba ilgą laiką gydantis pastebimas irzlumas, svaigulys, nemaloni savijauta. Pelkinio gailio preparatai mažina kraujospūdį.

Dažniausiai renkamas - kandims, blakėms naikinti-atbaidyti, tačiau skleidžia gan stiprų kvapą, todėl nepatartina laikyti gyvenamuose kambariuose, ypač kur miegate.

Lapų nuoviru naikinami tarakonai.


G a i r ė s » Viskas apie vaistažoles | Vaistažolių katalogas | Gailis | Nuodingi augalai | Vaistažolės |