Paprastasis saldymedis (lot.Glycyrrhiza glabra) - tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 1 m aukščio. Turi sudėtingą šaknų sistemą: užaugina net iki 4 m ilgio vertikalią šaknį, ant kurios susidaro pumpurai ir iš kurios gali išaugti iki 9 m ilgio šoninės šaknys. Stiebai statūs, tiesūs, apaugę plaukeliais. Lapai pražanginiai, sudaryti iš atskirų lapelių. Jie pailgi, elipsiški. Žiedai violetinės spalvos, susitelkę kekės formos žiedynuose.

Lietuvoje savaime neauga. Auginamas botanikos soduose. Saldymedžio sėkmingam auginimui reikalinga nemaža patirtis. Be paprastojo saldymedžio dar auginamas dygliuotasis saldymedis (Glycyrrhiza echinata L.).

Šeima: Pupiniai (Ankštiniai) – Fabaceae Lindl. (Leguminosae Juss.).

Liaudiški pavadinimai: lakaryčia, saldybžolė, saldžiuška, saldmedėlis.

Žydi liepos-rugpjūčio mėn.


Vaistinė augalinė žaliava – Saldymedžių šaknys (Radix Glycyrrhizae glabrae, Radix Liquiritiae) gali būti ruošiamos valytos (mundata) arba nevalytos (sukamštiniu audiniu) (ruda, naturalis). Šaknys kasamos iki 50-60 cm gylio rudenį arba anksti pavasarį (kovo mėn.). Nuvalomos žemės, pašalinama antžeminė dalis, nuplaunamos vandeniu, nulupamas kamštinis audinys, supjaustomos 30-35 cm ilgio gabalais ir greitai džiovinamos saulėje, atvirame ore ar džiovykloje 45-50 C temperatūroje. Gerai paruošta žaliava tai cilindriškos formos šaknų gabaliukai, lenkiami lūžta, lūžyje šviesiai geltonos spalvos, bekvapiai, saldaus skonio.

Glycyrrhiza yra lotyniškas žodis, kuris reiškia saldi šaknis. Beje, Amerikoje augantis saldymedis nėra tokio saldaus skonio kaip europinis.

Saldymedis medicinoje plačiausiai buvo paplitęs Kinijoje jau daugiau kaip prieš 5000 metų. Ir šiandien tai yra antras dažniausiai išrašomas vaistinis augalas po ženšenio.

Senovės egiptiečiai saldymedį naudodavo įvairių kvėpavimo ligų gydymui. Tyrinėdami faraonų kapus, mokslininkai juose, kartu su kitais vertingiausiais faraonų daiktais, aptikdavo saldymedžio šaknų likučių. Tai dar kartą įrodo, kaip senovėje buvo vertinamas šis augalas. Paprastasis saldymedis (lot.Glycyrrhiza glabra)

Šaknyse kaupiama apie 12 % saponinų (saldžiai kartus glikozidas glicirizinas, hidroksiglicirizinas, glabraninai A ir B, gliciretolis, glabrolidas), 3-4 % flavonoidų (likviritinas, glabrolis) ir izoflavonoidų, asparaginas, 30 % krakmolo, 20 % cukrų, 10 % baltymų, obuolių rūgštis, mineralinės ir rauginės medžiagos.

• Glicirizinė rūgštis pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu, skatina šlapimo išsiskyrimą, stimuliuoja antinksčių veiklą, skatina žaizdų gijimą, vartojama bronchinės astmos, alerginių dermatitų, egzemų gydymui;
• Flavanoidai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, atpalaiduoja spazmus, skatina žaizdų gijimą;
• Gleivės, pektininės medžiagos gerina atsikosėjimą, nes skatina gleivių pasišalinimą iš plaučių. Saldymedžio spazmolitinės savybės slopina kosulį. Jis padengia ir slopina uždegimo pažeistas gleivines;
• Saldymedis dažnai naudojamas nereguliarių mėnesinių gydymui. Jis skatina estrogenų gamybą. Tai hormonai, kurie reguliuoja mėnesines. Šio augalo sudėtyje gausu fitoestrogenų, todėl jis efektyvus menopauzės simptomų gydymui.


Pašalinis poveikis

• Glicirinė rūgštis skatina natrio ir vandens susilaikymą organizme;
• Jis gali mažinti širdies ligų gydymui skirtų vaistų poveikį;
• Vartojant su alkoholiu, gali padidėti kraujo spaudimas, atsirasti edemų, traukulių;
• Ilgai vartojant (ilgiau nei 4 savaites) gali padidėti kraujo spaudimas, atsirasti širdies veiklos sutrikimų, viduriavimas, vidurių užkietėjimas.


Draudžiama vartoti

• Esant aukštam kraujo spaudimui;
• Turint širdies veiklos sutrikimų, esant aritmijoms;
• Sergant kepenų ligomis, inkstų nepakankamumu, diabetu;
• Nėštumo metu.


Vartojimas - medicinoje vartojami tiršti ir sausi ekstraktai, sirupai, nuovirai. Saldymedis dažnai įeina į arbatų mišinių sudėtį.

Nuoviro ruošimas ir vartojimas - 1 valg. šaukštas smulkintų saldymedžių šaknų užpilamas 2 stiklinėmis karšto vandens ir verdama 10 min, atvėsinama ir nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.