Vitaminas B8 - Inozitolis (Inositol) - organininis cheminis junginys, gaminamas organizme esant fitazės enzimo poveikiui, yra lecitino ir spermos sudedamoji dalis, stimuliuoja virškinamojo aparato motorinę funkciją.

Inozitolis yra ciklinis šešių atomų ciklo-geksano spiritas, biologinės jo savybės sutampa su cholinu (B4), tačiau mažiau išreikštos.

Žmogaus organizme šis ypatingas vitaminas sintezuojamas iš gliukozės širdies, kepenų, inkstų ir kitų organų audiniuose, su krauju jis patenka į visas ląsteles, ypač didelė jo koncentracija patenka į smegenų ląsteles ir kaupiasi apsauginėje membranoje, tačiau kol inozitolio molekulė yra kraujuje, ji praktiškai yra neveikli, bet pakliuvus į nervų ląstelę išvysto nepaprastai aktyvią veiklą.

Ląstelių membranoje iš inozitolio molekulių susidaro didelio aktyvumo fosforo rūgšties druskos, kurios atgaivina milijardus kalcio jonų, atsakingų už nervų impulsų perdavimą. Tokių būdu inozitolis stimuliuoja organizmo ląstelių veiklumą ir gerina medžiagų apykaitą.


Nauda:

• Inozitolis dalyvauja riebalų apykaitos reguliavime, mažina cholesterolio lygį kraujuje, saugo nuo aterosklerozės vystymosi ir nutukimo, gerina kraujo reologiją (kraujo tėkmę) ir apsaugo nuo trombų, skatina arterijų sienelių elastingumą, gerina nervų signalų perdavimą.

• Jis labai reikalingas teisingam nugaros smegenų ląstelių vystymuisi ir funkcionavimui.

• Inozitolis reguliuoja vario ir cinko balansą organizme, skatina nervingumo ir dirglumo mažėjimą, gerina miego kokybę, ramina.

• Gerina akių sistemos funkcionavimą ir būklę.

• Jis yra būtinas spermatozoidų gamybai ir reprodukcijai gerinti.

• Dalyvauja lecitino gamybos procese, gerina dėmesio koncentraciją ir atmintį, dalyvauja DNR replikacijos procese ir baltymų sintezėje, skatina kaulų ir raumenų audinių augimą, stabdo kepenų distrofiją, palaiko kraujagyslių sistemą geram stovyje.

• Jis dalyvauja baltymų apykaitoje, įeina į fermentų sudėtį (būtent amilazės), skatina pieno ir pirovynuoginių rūgščių susidarymą, normalizuoja angliavandenių apykaitą, dalyvauja lipidų apykaitoje, širdies ritmo ir žarnyno bei skrandžio veiklos reguliavime.

• Gerina protinę veiklą ir mažina smegenų „nuovargį“, svarbus normaliam nervų sistemos funkcionavimui.

• Vitaminas B8 skatina plaukų vystymąsi ir augimą.

• Kaip lecitino sudėtinė dalis padeda riebalų apykaitoje ir tirpdo cholesterolį, stimuliuoja plaukų augimą, mažina jų slinkimą.


Trūkstant:

• atsiranda stresinė būklė, depresija,
• pasireiškia nemiga,
• padidėja cholesterolio kiekis kraujuje,
• suprastėja regėjimas,
• atsirandaodos bėrimai,
• plaukai pradeda slinkti,
• gali pasireikšti netgi plikumas,
• odoje pasireikšti egzema,
• išaukia raumenų skausmus,
• kojų bei rankų odos pleiskanojimą.


Perdozavus:

Nerekomenduojamas vartoti nesčioms ir maitinančioms moterims. Laikyti vaikams nepasiekiamoje, sausoje ir vėsioje vietoje kambario temperatūroje.


Randamas: - melionuose, kopūstuose, bulvėse, burokėliuose, pomidoruose, braškėse, ypač daug jo yra daigintuose kviečiuose, sezamo sėklų aliejuje, kepenyse, mėsoje, galvijų širdyje, grūdiniuose kruopose, sojoje, pupose, piene, rupaus malimo duonoje, daržovėse, vaisiuose, greipfrutuose, žuvų ikruose.


Papildomai naudinga vartoti:

• Laikantis dietos,
• aktyviai sportuojant.


Rekomenduojama paros norma: - 50mg.


Vartojimas: - kosmetikoje naudojamas augalinės kilmės inozitolis (pagrinde sojos), veikia biologinius procesus odos ir plaukų pviršiuje, mažina odos berimus, plaukų slinkimą, plikimą, greitina plaukų augimą.

Maždaug tris ketvirtosios vitamino B8 paros poreikio gamina pats organizmas, jis ženkliai geriau pasisavinamas kartu su vitaminu E.

Inozitolis sutinkamas gyvulinės ir augalinės kilmės audiniuose (gyvulių audiniuose jis yra fosforo junginių, riebiųjų rūgščių ir azoto sudėtinė dalis, augalų audiniuose jis aktyvina fitino rūgštį, kuri gali perdaryti kalcį, magnį, geležį ar cinką į nepasisavinamas druskas ir išimti jas iš medžiagų apykaitos). Tačiau tik idealiai veikiantis žarnynas gali pasisavinti inozitolį iš maisto produktų, nes tam reikalingas labai didelis kiekis fitazės fermento, kuris yra skrandžio sultyse ir žarnyno klostėse.

Prasta (ar netaisyklinga) mityba dažniausia sutrikdo žarnyno mikroflorą ir veda prie inozitolio deficito.