Grauželinė gudobelė



Grauželinė gudobelė (lot. Crataegus oxyacantha) - tai krūmas, užaugantis iki 5 m, turintis 1 cm ilgio pažastinius dyglius. Mediena kieta, žievė pelenų pilkumo, lygi. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, apatinė šviesesnė, atvirkščiai kiaušiniška, 1,5 - 4 (6) cm ilgio, 2 - 3,5 (5) cm pločio.

Apatiniai lapai mažesni, sveiki, tik viršūnėje nevienodai dantyti, viršūniniai stambesni, su 3 - 5 skiautėmis, kurių viršūnės nevienodai dantytos. Liemenėliai 2 - 3. Žiedai po 10 - 18 susitelkę skėtiškuose, plikuose arba šiek tiek plaukuotuose, ne daugiau kaip 5 cm pločio, 4 cm ilgio žiedynuose. Taurėlapiai 5, lygiakraščiai, jų ilgis maždaug 2 kartus viršija plotį, vaisiams užsimezgus, žemyn atsilošę ir paprastai prie vaisių prigludę. Vainikėlis baltas, maždaug 1,5 cm skersmens. Kvapas silpnas, savotiškas. Vaisiai kiaušiniški arba rutuliški, 10 - 12 mm skersmens, raudoni, kartais geltoni.

Grauželinė gudobelė

Auga Europoje (Užkarpatėje ), Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, gerai Lietuvoje. Gudobelė, ypač pilnavidurė, dažnai sodinama parkuose, gyvatvorėse kaip dekoratyvinis augalas. Pasitaiko sulaukėjusių pamiškėse, pakrūmėse.

Šeima: Erškėtinių (Rosaceae).

Liaudiški pavadinimai: jovaras, graužėlai, kauluogė, subinkaulis, širdies duona, vilkobelė.

Žydi gegužę ir birželį.


Vaistinė augalinė žaliava – Vaisiai renkami prinokę rugpjūčio - spalio mėnesiais. Vaisiai be vaiskočių mėsingi, tamsiai raudoni arba rudai oranžiniai, retai su baltu apnašu (išsikristalizavęs cukrus ), 8 - 12 mm skersmens, apvalūs. Paviršius susiraukšlėjęs, kauliukai ( 2 - 4) sumedėję netaisyklingai trikampiai šviesiai geltoni. Skonis saldokas, šiek tiek traukia burną. Kvapas silpnas.

Gudobelių žieduose yra organinių rūgščių: kavos, chlorogeno ir kt.; hiperozido, kvercetino, acetilcholino, cholino, trimetilamino. Vaisiuose yra cukraus, organinių rūgščių, pektinų, ląstelienos, rauginių, dažinių, mineralinių medžiagų, kauliukuose - riebalų. Be to, vaisiuose yra hiperozido, sorbito, cholino, ace-tilcholino, |3-sitosterino, kvercetino. Lapuose yra organinių rūgščių: krategolo, skantolo, neotegolo, chlorogeno, kavos, ursolo; hiperozido, kvercetino, viteksino, viteksino ramnozido, eterinio aliejaus. Sėklose yra amigdalino, hiperozido, riebalų, žievėje — glikozido eskulino.

• Gudobelių preparatai mažina centrinės nervų sistemos jaudrumą,
• tonizuoja širdies raumenis,
• gali pašalinti aritmiją ir tachikardiją,
• sustiprina kraujo apytaką vainikinėse ir galvos kraujagyslėse,
• mažina kraujo spaudimą,
• vartojami po sunkių ligų, taip pat pradinėje hipertoninės ligos stadijoje, esant nemigai ir hipertireozei su tachikardija,


Pašalinis poveikis - duomenų nėra.


Draudžiama vartoti - duomenų nėra.


Vartojimas - iš gudobelės žaliavos pagaminti vaistai laikomi gera širdies ligų profilaktikos ir gydymo priemone senyvo, pagyvenusio amžiaus žmonėms.

Užpilo ruošimas ir vartojimas - 1 valg. šaukštas smulkintų gudobelių vaisių užpilamas stikline verdančio vandens, indas uždengiamas ir pastatomas į verdančio vandens vonelę. Kaitinama 15 min, paliekama atvėsti 45 min. Užpilas nukošiamas. Geriama po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį.

Tinktūros ruošimas ir vartojimas - 1 valg. šaukštas smulkintų gudobelių vaisių ar žiedų užpilamas stikline degtinės ir paliekama tamsioje vietoje 7 dienoms. Tinktūra nukošiama. Geriama po 20-30 lašų 3-4 kartus per dieną prieš valgį.


G a i r ė s » Viskas apie vaistažoles | Vaistažolių katalogas | Gudobelė | Uogos | Vaistažolės |