Žolelių ir vaisinės arbatos



Žolelių (vaistažolių) arbatos – gėrimai, gaminami iš įvairių augalų džiovintų vaisių, uogų bei jų lapų, pumpurų, stiebų, šaknų ir žiedlapių. Paprastai gaminamos iš kelių rūšių išdžiovintų, susmulkintų ir sumaišytų vaistinių augalų dalių, pasižyminčių panašiomis gydomosiomis savybėmis.

Pirmiausia surinkta išdžiovinta vaistinė augalinė žaliava turi būti susmulkinta iki tam tikro dydžio dalelių: lapai, žiedai, žolė – 5 mm skersmens, stiebai, žievė, šaknys – 3 mm, sėklos – 0,5 mm. Dalelių dydis svarbus gerai veikliųjų medžiagų ekstrakcijai užpilų ir nuovirų gamybos metu. Todėl dalelės negali būti nei per mažos, nei per didelės. Dydį galima patikrinti sijojant per atitinkamo dydžio sietus. Tada susmulkinta žaliava imama recepte numatytomis svorio dalimis ir tolygiai sumaišoma.



Nuolat vartojama stipri arbatžolių arbata, nuodija organizmą, eteriniu aliejumi ir alkoloidu teofilinu. Gali atsirasti rankų virpėjimas, nemiga, dirglumas, pablogėti atmintis. Įvairios tautos verda daug švelnių, aromatingų savo krašto augalų arbatų, kurios gerina virškinimą, skatina medžiagų apykaitą, ramina nervų sistemą. Beto, vaistažolių arbatas būtina kaitalioti, nereikėtų ilgą laiką gerti vieną ir tą pačią - paįvairinkite :)


Vietoje arbatžolių galima vartoti:
• Įvairius šviežius ir džiovintus vaisius, uogas: avietes, žemuoges, juoduosius serbentus ir kitas tinkamai paruoštas augalų dalis.
• Obelų lapus,
• Rožių ir jazminų žiedlapius ir daugelį kitų.
• Arbatai puikiai tinka obuolių ir kriaušių džiovinimo atliekos (žievelės, sėklinės), taip pat vaisų bei uogų sulčių gaminimo atliekos. Jos karštai išdžiovinamos, kad truputį paskrustų, supilamos į dėžutes ir laikomos sausoje vietoje.


Verdant arbatą iš augalų turinčių mažai skoninių ir aromatinių medžiagų, galima aromatizuoti žiupsneliu mėtų lapų, ramunėlių, čiobrelių, liepų, kraujažolių žiedais, dėti esencijų (aviečių, kriaušių, žemuogių).

Dauguma augalų turi gydomųjų savybių, todėl tokia arbata geriama kaip vaistas. Dėl juose esančių, vitaminų, mineralinių medžiagų ir organinų rūgščių, jos yra maistingos ir naudingos kaip profilaktinė priemonė, todėl jas gali gerti tiek sergantys, tiek ir sveiki žmonės.

Vaisinės ir žolelių arbatos geriamos karštos ir šaltos, jos tinka prie įvairių sumuštinių. Vasarą galima užsiplikyti šviežių mėtų, ramunėlių, liepos žiedų, čiobrelių arbatos. Žiemą naudojami sudžiovinti augalai, o aviečių stiebų galima nusipjauti ir žiemą.

Kas turi galimybę, siūlomas lapų džiovinimas krosnyje. Vienos arba kelių rūšių augalų lapų prikemšama pilna puodynė. Viršus storai apklojamas rūpių ruginių miltų tešla ir puodynė statoma į karštą krosnį, kad lapai sušustų. Po 10-12 valandų, puodynė iš krosnies ištraukiama ir pastatoma, kad atšaltų. Tešla nulupama, o lapeliai paskirstomi skardoje, išdžiovinami ir laikomi sausai sandariai uždaromose dėžutėse.


• Džiovintų augalų arbata
džiovinti lapai 1-2 valgomieji šaukštai
arba augalų stiebai, žievelės arba šaknys, kmynai 50-100 g
cukrus arba medus
vanduo 1 litras
sausi džiovinti augalai perplaunami, sudedami į emaliuotą arba ugniai atsparų stiklinį indą, užpilami šaltu vandeniu ir laikomi ant mažos ugnies, kol užvirs. Priklausomai nuo augalų savybių verdama 5-15 minučių, perkošiama, supilama į stiklines, paskaninama.


• Šviežių augalų arbata
švieži lapai, gėlių žiedlapiai ir pan. 3-4 valgomieji šaukštai
cukrus arba medus
vanduo 1 litras
lapai perplaunami šaltu vandeniu. Arbatinukas įkaitinamas. Lapai ar žiedlapiai sudedami į karštą arbatinuką, užplikomi vandeniu ir laikomi 5-6 minutes šiltai, uždengus dangteliu. Nukošiama. Pagal skonį įdedama cukraus ar medaus. Galima paskaninti kokiomis nors rūgščiomis sultimis, pagal skonį tinkančiomis prie pagrindinių produktų.


• Vaisių arbata
vaisiai: obuoliai, kriaušės, apelsinai, citrina arba uogos: avietės, braškės, juodieji serbentai
cukrus
arbata
supiaustyti griežinėliais vaisius, sudėti uogas, užpilti cukrumi ir palaikyti 30-35 min. Po to užpilti nelabai stipria karšta arbata, sandariai uždengti indą ir dar apmuturiuoti jį, kad arbata geriau prisitrauktų. Po valandos galima gerti šiltą arba atšaldytą.


G a i r ė s » Viskas apie vaistažoles | Vaistažolių naudojimo ypatumai | Arbata | Vaistažolių ruošimas |