Paprastasis šaltekšnis (lot. Frangula alnus) - tai krūmas arba medelis, užaugantis iki 5 m aukščio. Lapai pražanginiai, kiaušinio formos, lygiakraščiai, su lygiagrečiomis gyslomis. Šakų žievės išorinė pusė ruda, lygi, blizganti. Vaisius – mėsinga uoga. Jos neprinokusios būna žalios spalvos, o prinokusios – juodai mėlynos.

Pasaulyje yra apie 50 šaltekšnių rūšių. Lietuvoje savaime auga tik viena šaltekšnių rūšis – Frangula alnus, kuri dažna visoje Lietuvoje. Auga drėgnuose miškuose, upių ir daubų šlaituose, pelkėse, krūmuose, paežerėse. Mėgsta drėgną, rūgštų, puveningą dirvožemį.


Šeima: Šunobeliniai (Šaltekšniniai) – Rhamnaceae.

 Daugiau - liaudiški receptai su paprastuoju šaltekšniu

Liaudiški pavadinimai: kurkliai, marguogis, mekšvuogė, meškauogė, skirpstas, šaltakšnis, šaltokšnis.

Žydi gegužės-birželio mėnesiais smulkiais žalsvai baltais žiedais.

 Tai nuodingas augalas nuo šviežios žievės galima apsinuodyti.

Vaistinė augalinė žaliava – Šaltekšnio žievę (Frangulae cortex) patogu rinkti, kai miške kertami nereikalingi krūmai ir medžiai, tarp jų ir šaltekšniai. Anksti pavasarį (balandžio-gegužės mėn.), prasidėjus sulčių judėjimui, augalo žievė lengvai lupasi. Ant jaunų šakų kas 30 cm daromi skersiniai ir vienas išilginis pjūvis ir nulupamos žievės juostelės. Vaistinei žaliavai netinka žievė, apaugusi kerpėmis.

Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje 40-45 °C temperatūroje, retkarčiais pavartoma. Žievės vamzdeliai neturi būti įsimovę vienas į kitą.

Tinkamai paruošta žaliava – tai 10-15 cm ilgio, 0,5-2 mm storio į vamzdelius susisukus žievė. Paviršiuje raukšlėta, pilkai ruda, viduje – lygi, rudai raudona, be dėmių, lūžyje – smulkiai plaušuota, kartaus skonio, silpno nemalonaus kvapo.

  Vaistams žievė tinka tik po metų nuo jos ruošimo, nes šviežioje žaliavoje yra vėmimą sukeliančios medžiagos – frangularozido. Laikymo metu jis virsta frangulinu, šis – frangulaemodinu. Kitas būdas greičiau pašalinti pykinimą sukeliantį cheminį junginį: šviežią žievę reikia pakaitinti 1-2 val. verdančio vandens garuose.

Toje pačioje vietoje žaliava renkama tik po 10-15 metų.


Žievėje yra apie 6 % antraglikozidų (frangulaemodinas, frangulinas, gliukofrangulinas ir chrizofenolis), apie 10 % rauginių medžiagų, gleivių dervų, alkaloidų, cukraus, šiek tiek eterinio aliejaus, dažinių karčiųjų ir mineralinių medžiagų.

• Antraglikozidų poveikį žmogaus organizmui patvirtino Europos komisija. Jie kaupiasi storojoje žarnoje, sumažina gleivių ir skysčių rezorbciją, todėl išmatų turinys skystėja. Dirginami storosios žarnos receptoriai, vyksta išmatų pašalinimas, todėl paprastojo šaltekšnio preparatai vartojami esant vidurių užkietėjimui, atliekant įvairias tiesiosios žarnos operacijas.


Pašalinis poveikis

• Po 1 metų iš antragliukozidų susidaro oksiduotos formos, iš kurių franguliarozidas pasižymi vėmimą ir pykinimą sukeliančiomis savybėmis;
• Gali išsivystyti priklausomybė;
• Ilgai vartojant šaltekšnio preparatus, pasireiškia kalio trūkumas. Tai taip sukelia vidurių užkietėjimą;
• Gali atsirasti žarnyno spazmai, įvairūs pilvo skausmai.


Draudžiama vartoti

• Be gydytojo žinios šaltekšnio preparatų negalima vartoti ilgiau nei 2 savaites;
• Esant ūmiems pilvo skausmams;
• Vaikams iki 12 metų;
• Nėštumo ir žindymo metu.


Vartojimas - šaltekšnio vidurius laisvinantis poveikis pasireiškia po 8-12 val., todėl jo preparatai paprastai vartojami iš vakaro. Įprastinė žievės dozė yra 0,5-2,5 g. Naudojami užpilai, šaltas maceratas (susmulkinta žievė ilgai mirkoma šaltame vandenyje), sausi ir skysti ekstraktai.

Nuoviro ruošimas ir vartojimas - 1 valg. šaukštas smulkintos šaltekšnio žievės užpilamas stikline verdančio vandens, indas uždengiamas ir įstatomas į verdančio vandens vonelę, kaitinama 30 min. Nuoviras 10 min vėsinamas kambario temperatūroje, nukošiamas bei praskiedžiamas virintu vandeniu iki 250 ml (pradinio tūrio). Geriama po pusę stiklinės ryte ir vakare prieš valgį.