Vaistinė gelsvė





Vaistinė gelsvė (lot. Levisticum officinale) - tai daugiametis, 100 - 140 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis su gelsvai ruda žievele, storas, mėsingas, šakota šaknimi su daugeliu pridėtinių pumpurų. Stiebas stačias, apvalus, tuščiaviduris, plikas, vagotas, smulkiais išilginiais dryžiais. Lapai blizgantys, pliki, apatiniai dukart, o viršutiniai vienąkart plunksniški.

Lapo lapeliai iki 10 cm ilgio. Žiedynai - apie 12 cm skersmens skėčiai iš 12 - 20 spindulių. Žiedai balkšvai ar žalsvai gelsvi, gana smulkūs. Vaisiai plokšti, gelsvai rudi. Auginamas soduose, daržuose, prie sodybų sulaukėja. Dauginamas sėklomis ir vegetatyviškai.

Vaistinė gelsvė

Vaistinė gelsvė kilusi iš Vakarų Azijos. Auginama beveik visoje Europoje, Kaukaze, buvusios Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, taip pat Šiaurės Amerikoje. Europoje gelsvę išpopuliarino vienuoliai benediktinai. Tai mėgstamas vokiečių ir ukrainiečių virtuvės prieskonis. Lietuvoje nuo seno auginama sodybose. Kolekcijose auginama nuo 1964 m.
Gelsvės ypač vertinamos pietinėse Europos šalyse. Ten tikima, kad jos turi magiškų galių sukelti meilę, „apžavėti“. Slavų kalbose tai atsispindi ir augalo varde liubčik.


Šeima: salierinių (Apiaceae) šeimos augalų rūšis.

Liaudiški pavadinimai: libistras, lipštokis, lipštukas, liubysta, liubystas, liubystra, liubystras.

Žydi liepą - rugpjūtį.

Vaistinė augalinė žaliava – šaknys bei lapai. Šaknys ir šakniastiebiai kasami rudenį ar ankstyvą pavasarį prieš atželiant augalams.
Šaknyse yra apie 1% eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį sudaro terpenai. Lapuose esti 0,5 - 1,1 %, šaknyse - 0,6 - 1,0 % ir sėklose - 1,1 % eterinio aliejaus, kuris yra stipraus, salierus primenančio kvapo.
Lapuose yra apie 141,3 mg % vitamino C.


Visose gelsvės dalyse yra cukraus, riebalų, krakmolo, sakų, rauginių medžiagų, pektinų, mineralinių medžiagų ir rūgščių. Vaistinės gelsvės lapai naudojami išgauti eteriniam aliejui ir kaip prieskonis. Ji pasižymi stipriu aromatu, šiek tiek panašiu į salierų kvapą.

Vaistinė gelsvė vienoje vietoje gali augti 6 ir daugiau metų, todėl sodinama gerai įdirbtoje ir nepiktžolėtoje vietoje. Jos augimas, derlius ir eterinio aliejaus kiekis priklauso nuo azoto kiekio (kuo gausiau patręšta, tuo derlius didesnis). Be to, norint gauti didesnį šaknų derlių, rekomenduojama pašalinti žiedstiebius. Šaknys pradedamos kasti antraisiais bei trečiaisiais augimo metais. Nuvalomos žemės, nupjaunamos lapkočių bei žiedkočių liekanos. Stambūs šakniavaisiai ir šaknys išilgai perpjaunami ir įžambiai supjaustomi. Taip paruošta žaliava džiovinama intensyviai vėdinamoje patalpoje arba 35 - 40 C temperatūroje džiovykloje.

Vaistinės gelsvės lapai nauduojami išgauti eteriniam aliejui ir kaip prieskonis. Ji pasižymi stipriu aromatu, šiek tiek panašiu į salierų kvapą.


• Vaistinės gelsvės nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, gydo žarnyno atoniją, rekomenduojamas reumatu, podagra sergantiems asmenims, gydo kvėpavimo takų negalavimus, pagreitina žaizdų gijimą, šalina odos dėmes (atnaujina pigmentaciją).

• Šaknų nuoviras rekomenduojamas nuo lytinio silpnumo, apsinuodijus alkoholiu, tabaku.

• Vaistine gelsve patariama gydyti inkstų ir širdies ligas, vandenligę bei lytinį aktyvumą stiprinti (tačiau tik pasitarus su gydytoju).

• Jeigu kamuoja skrandžio spazmai arba blogas virškinimas, galima pasigaminti gelsvės nuovirą. 10 g džiovintų gelsvės lapų reikia užpilti verdančiu vandeniu ir uždengus palaikyti 5 min. Ataušusį gėrimą gerti po valgio.


Draudžiama vartoti

• negalima naudoti nėštumo metu.
• sergant ūminiu inkstų uždegimu ar susilpnėjus inkstų veiklai.


Prieskonis:

• Yra viena vertingiausių prieskonių. Kaip prieskoniai dažniausiai naudojami žali ir džiovinti lapai. Vertinama dėl stipraus, salierus bei grybus primenančio kvapo, kuriuo pasižymi ne tik lapai, bet ir šakniastiebiai, šaknys bei sėklos.

Šviežia ir džiovinta žolė bei šaknys labai tinka mėsiškoms sriuboms, mėsos, žuvies, paukštienos, daržovių ir ryžių patiekalams, padažams, įvairioms salotoms paskaninti.

Tinka naudoti mišinyje su petražolėmis, čiobreliais bei rozmarinu.

• Čekijoje vaistinė gelsvė naudojama, gaminant žaliąją sviestą bei marinatus. Iš stiebų gaminami cukatai. Gelsvės šaknys bei eterinis aliejus vartojami konditerijos gaminiams, marinatams, likeriams bei antpilams aromatizuoti.


Vartojimas:

• Odos uždegimui mažinti padės vonia su vaistine gelsve.

• Prakaituojančioms pėdoms padėsite plaudami kojas vandeniu su atvėsintu gelsvės ekstraktu, kurį pasigaminsite saują šviežių lapų užpylę 1/2 l karšto vandens.

• Pasigaminkite arbatą nuo peršalimo: šaukštą susmulkintos vaistinės gelsvės žaliavos užpilkite 400 ml (2 stiklinėmis) karšto vandens, užvirkite, nukaiskite ir palaukite 20 min. Perkoškite ir gerkite 3 kartus per dieną po puodelį.

• Streso padariniams pašalinti ar nuo pervargimo – 2 kartus per dieną į maistą įdėkite po 1 arbatinį šaukštelį augalo žalumynų.


G a i r ė s » Viskas apie vaistažoles | Vaistažolių katalogas | Gelsvė | Vaistažolės |