Sodinė (ar sodo) šilauogė - Vaccinium corymbosum - šilauogių krūmai išauga iki 1,5m aukščio. Lapų forma panaši į mėlynių, tik jie kelis kartus didesni.

Šeima: Erikinių - Ericaceae.
Liaudiški pavadinimai: girtuoklės.

Žydi - birželio mėnesiais. Uogos, nelygu veislė, noksta liepos-rugsėjo mėnesiais. Jos panašios į mėlynes, tik gerokai didesnės, 1-2cm skersmens, susitelkusios kekėse.

Ankstyviausių veislių uogos prinoksta liepos viduryje, vėlyviausių - rugsėjo pabaigoje. Uogos prinoksta ne vienu metu, tad skinamos keletą kartų. Priklausomai nuo sąlygų skiriasi ir derlingumas, kuris kartais siekia net iki 10kg nuo krūmo. Uogų saldžiarūgštis skonis nenusileidžia mėlynėms, jos netgi saldesnės. Skaniausios šviežios šilauogių uogos, bet beveik tokį pat skonį išlaiko ir sušaldytos šilauogės, puikiai tinka uogienėms, kompotams, kisieliui, marmeladui gaminti.


Kuo naudingos šilauogės?

Jos dar vadinamos jaunystės uoga, didžiausias antioksidantų šaltinis tarp šviežių vaisių ir daržovių, kuris nemažėja net ir saugant uogas ilgą laiką.
Šilauogės sukaupia daug biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų. Jose esantys mikro ir makroelementai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina apetitą, žarnyno darbą, saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, stabdo senėjimo procesus, teigiamai veikia organizmą pradinėse vėžinių susirgimų stadijose, turi teigiamą poveikį regėjimui, t.y. mažina akių nuovargį dirbantiems kompiuteriu, stiprina patį regėjimą.

Uogos tinkamos diabetikams, nesukelia ir net palengvina alergijas, pasižymi antiuždegiminėmis, antisklerotinėmis, antinavikinėmis savybėmis.

Atsižvelgiant į uogų gydomąsias savybes, šilauogė yra vadinama „XXI-o amžiaus uoga“.

Užtenka per dieną suvalgyti pusę stiklinės šių uogų, ir jūsų organizmas bus aprūpintas vertingomis medžiagomis.

Šilauogių galima dėti į salotas, labai skanu jas valgyti su jogurtu. Net ir šaldytos šilauogės nepraranda daugelio savo maistingųjų savybių.

Šilauogių sultys bei džiovintos uogos yra parduodamos vaistinėse. Tai – naudinga priemonė nuo žarnyno ligų.


• Šilauogės padeda smegenų neuronams efektyviau susisiekti vieniems su kitais. „Seni neuronai – tarsi senų sutuoktinių pora, – pažymi Amerikos mokslininkai, – jie jau nedaug kalbasi vienas su kitu“. Amžiui bėgant, atmintis silpnėja, o sugebėjimai, būtini koordinacijai ir pusiausvyrai, mažėja. Šilauogės turi fermentų, kurie gerina atmintį ir koordinaciją.

• Japonijoje šilauogės vadinamos akių uogomis, nes jos gali apsaugoti nuo glaukomos bei kataraktos. Šiose uogose yra didelis kiekis natūralių antioksidantų ir medžiagų nuo uždegimo, kurios mažina akių įtampą ir gerina regėjimą. Ypač padeda tiems, kurie blogai mato prietemoje.

• JAV Ilinojaus universitete buvo tirti įvairūs vaisiai, siekiant nustatyti, ar juose yra priešvėžinių savybių turinčių medžiagų. Didžiausiu priešvėžiniu poveikiu išsiskyrė šilauogės.

• Pagal beta karotino kiekį uogos prilygsta sojoms, žaliesiems žirneliams ar varškei, tiamino (B1) burokėliams, kriaušėms, juodiesiems serbentams, riboflavino (B2) - šaltalankiams, citrinoms ar juodiesiems serbentams, niacino (PP) - juodiesiems serbentams.

Uogos valgomos šviežios (turi 57 kcal) ar šaldytos (turi 54 kcal) „Higbush Blueberry Production Guide" (1992) duomenimis, šaldytos uogos tik pagal kai kurių medžiagų kiekius šiek tiek nusileidžia šviežioms.