Paprastoji juodavaisė gervuogė - Rubus caesius - tai puskrūmis, užaugantis iki 150 cm aukščio. Stiebai šliaužiantys arba kylantys su nedideliais lenktais dygliais ir pasidengę melsvo atspalvio apnašomis. Uogos prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Auga upių pakrantėse, pievose, miškuose. Yra išvesta daug dekoratyvinių veislių, tad ir namuose jas mielai augina. Šių uogų verta skanauti kuo dažniau, nes jos gardžios ir labai sveikos.

Kuo naudingos gervuogės?

• Jose gausu angliavandenių, organinių rūgščių, aromatinių ir rauginių medžiagų,
• Labai daug kalio, vario, mangano, fenolio ir folio rūgšties.
• Gervuogėse yra nemažai fruktozės, gliukozės, sacharozės.
• Šios uogos sukaupia didelį kiekį A, B grupės vitaminų, vitamino C.
• Ypač daug jose esančio vitamino E, padedančio kovoti su įvairiomis infekcijomis
• Net ir termiškai apdorojus gervuoges jose lieka didelis vitamino E kiekis.

 Daugiau - liaudiški receptai su paprastaja gervuoge

Šeima: Erškėtinių - Rosaceae.

Liaudiški pavadinimai: draskės, drėskės, gervenos, gervauogės, gervinės, krūmauogės, krantuogė.

Gervuogių lapai sudėtiniai, su 3-5 lapeliais. Lapeliai rombiški arba kiaušiniški, su nelygiais stambiais danteliais, abipus šviesiai žali, plaukuoti.

Žydi - gegužę-birželį. Žiedai iki 3 cm skersmens balti, kartais rausvi.

Vaisius – uoga, sudaryta iš daugelio juodų, su melsvu, nusitrinančiu apnašu vaisiukų, nuo žiedsosčio neatsiskiria.

Be paprastųjų gervuogių, Lietuvoje dar gana paplitusios stačiosios gervuogės, augančios mišriuose miškuose, pušynuose, pamiškėse. Jų stiebai dažniausiai statūs, žemyn palinkusiomis viršūnėmis. Nokstantys vaisiai iš pradžių būna rausvi, vėliau tampa juodi, blizgantys. Tik Vakarų Lietuvoje aptinkamos raukšlėtosios gervuogės, kurių vaisiai irgi tamsiai juodi, stambūs. Stiebai apžėlę stambiais, žemyn palinkusiais, labai kibiais dygliais. Kelių rūšių gervuogės soduose ir želdynuose auginamos kaip vaisiniai arba dekoratyviniai augalai.

Veikliosios medžiagos:

• Gervuogių uogose yra apie 2,8% cukraus, iš jų 0,2% sacharozės ir 2,6% monosacharidų (gliukozės, fruktozės); 2,4% organinių rūgščių: citrinos, obuolių, vyno, salicilo; 0,13-0,26% rauginių medžiagų, 21,4 mg% vitamino C, B grupės vitaminų.
• Sėklose yra 10-12,9% riebalų, 0,6% fitosterino.

Vaistams vartojamos gervuogės uogos ir lapai. Lapai renkami žydėjimo metu, uogos – prisirpusios.

Vartojimas - nerekomenduojama vartoti be pertraukos ilgiau nei savaitę.

Kodėl nerekomenduojama vartoti ilgiau nei savaitę?

Gervuogių lapuose yra taninų, kurie ilgai vartojami gali:

• Sutrikdyti virškinimą (sumažinti fermentų veiklą)
• Sumažinti maisto medžiagų įsisavinimą
• Dirginti kepenis ar inkstus, jei vartojama dideliais kiekiais

Todėl rekomenduojama daryti pertraukas – pvz., 7 dienos vartojimo, 7 dienos pertraukos.


Paprastųjų gervuogių vaisiai valgomi švieži, iš jų verdama uogienė, galima konservuoti, spausti sultis. Gervuogės daug rūgštesnės už avietes. Iš šviežių arba džiovintų lapų ruošiama kvapni arbata.

Iš paprastųjų gervuogių vaisių gaunami blyškiai melsvi dažai. Šaknys audinius dažo rudai, stiebai - violetine ar rudai violetine spalva, lapai- mėlynai, žiedai- žalsvai, o šilką - geltonai. Vaisių sultys suteikia spalvą gaiviesiems gėrimams, drebučiams, kitiems maisto produktams.