Adrenalinas





Adrenalinas – streso hormonas. Jo susidarymą organizme skatina stiprios emocijos, sunkus fizinis darbas, šaltis bei ekstremalūs pojūčiai.

Vieni jo kaip įmanydami vengia, kiti nuolat ieško ekstremalių potyrių. Kodėl?

Viskas atrodo labai paprasta, kuo mažiau judi, tuo mažiau adrenalino organizmas gamina, tuo mažiau turi energijos ir noro veikti. Taip išeitų, kad jo žmogui tiesiog būtina...

Tačiau, dėl jo poveikio medikai nesutaria:

Vieni teigia, kad stiprina širdies veiklą, didina kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, stimuliuoja medžiagų apykaitą, lėtina žarnyno peristaltiką. Taigi susirgti diabetu ar depresija yra žymiai mažesnė tikimybė, nuolat gaunantiems adrenalino dozę.


Kiti teigia, kad, adrenalino reikėtų vengti – tai kaip tik skatina širdies ir kraujagyslių ligas.

Visgi daugelis medikų pritaria nuomonei: nedidelis kiekis adrenalino naudingas žmogaus organizmui:

• greitėja širdies veikla,
• greitėja medžiagų apykaita, tad atsiranda daugiau jėgų,
• lengviau susidoroti su įvairiomis krizėmis ir darbais.
• tai tarsi paskata veikti.

Tačiau, jei patiriama nemažai stresų, tikėtina, kad adrenalino pasigamins pernelyg daug. Tokiu atveju gali atsirasti įvairių fizinių negalavimų (galvos skausmas, pykinimas, spazmai pilvo srityje), netgi prasidėti odos problemos.

Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė teigia: kad "yra žmonių, kurių nerimo lygis žemesnis nei paprastai, jie dažniausiai sunkiai prisiriša, lieka abejingi dalykams, kurie dažnam sukeltų nerimą. Kad nebūtų nuobodu gyventi, tokiems žmonėms būtina nuolat gauti adrenalino.

Yra ir kita grupė – tai rutinoje paskendę žmonės. Jie gali būti jausmingi, netgi pernelyg tvarkingi, tačiau adrenalino reikia tarsi kokio sukrėtimo, kad rūpesčiai bent laikinai pasitrauktų į šalį.

Adrenalino poreikis priklauso nuo dviejų dalykų: iš dalies tai lemia įgimti genai ir auklėjimas. Jei vaikas dažnai būna vienas, nejaučia šilumos, tikėtina, kad adrenalino jam reikės daugiau.

Įdomu tai, kad nuolat gaudamas daug adrenalino organizmas prie to pripranta, nervinių ląstelių membranos atbunka ir reaguoja tik į dideles dozes. Štai kodėl po ilgo streso gali apnikti depresija."


G a i r ė s » Viskas apie sveikatą | Verta žinoti | Stresas |