Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti visose kūno ląstelėse (tulžyje, kraujyje, smegenyse, kepenyse ir nerviniame audinyje), ji yra tik gyvūniniame maiste, vidiniame arterijų sienelės sluoksnyje.

Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalu:

• DTL (didelio tankio lipoproteinai) - “geras” cholesterolis. Svarbiausias DTL vaidmuo yra paimti iš periferinių audinių cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijų sienelėse.

• MTL (mažo tankio lipoproteinai) - “blogas” cholesterolis. Pagrindinė MTL funkcija yra cholesterolio pernešimas iš sintezės vietos kepenyse ir žarnų gleivinėje į periferinius audinius ir jų kraujagysles.

 Kaip sumažinti cholesterolio kiekį?
 Sveikiausios daržovės, kurias pravartu valgyti kai padidėjęs cholesterolis
 Mitybos ypatumai, norint sumažinti cholesterolio kiekį

Organizmas gali pats pagaminti visą būtiną cholesterolio kiekį. Su maistu gauname apie 1/3 medžiagų apykaitoje dalyvaujančio cholesterolio. Jeigu su maistu gauname per mažai cholesterolio, gali suaktyvėti jo gaminimas organizme. Kepenys gali pagaminti apie 900 mg per parą cholesterolio.

Riebalai (šiuo atveju ir cholesterolis) vandenyje netirpūs. Kraujyje gali būti pernešamos tik vandenyje tirpios medžiagos. Dėl to cholesterolis kaip ir kiti riebalai, sudarydami kompleksus su kraujo plazmos baltymais, tampa tirpiais. Tokia tirpi riebalų forma, susijungusi su baltymu, vadinama lipoproteinu. Jų dėka cholesterolis gali kraujagyslėmis keliauti į mūsų organus.


Cholesterolis dažnai yra įvardijamas sveikatos „baubu”, tačiau iš tiesų jis svarbus norint palaikyti normalią organizmo funkciją. Jo svarba organizmui yra kaip vandens, baltymų ir angliavandenių:

• dalyvauja visų ląstelių „statyboje”,
• Vitamino D sintezėje,
• Tulžies rūgščių sintezėje,
• Svarbus galvos smegenų bei nervų sistemos ląstelėms.


Tačiau, kai „blogojo“ cholesterolio padidėja ir „gerojo“ sumažėja žmogaus kraujyje, tuomet cholestirolis yra:

• didina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą,
• siaurina arterijų spindį ir mažina elastingumą – vystosi aterosklerozė, dėl kurios pažeidžiamos kraujagyslės krauju aprūpinančios širdį, smegenis, inkstus, apatines galūnes ir plonąsias žarnas. Dažniausios šios ligos pasėkmės – tai miokardo infarktas ir smegenų insultas.

  Per parą su maistu gaunamo cholesterolio kiekis neturi viršyti 300 mg.

Daugiausiai cholesterolio yra:

• vištų kiaušinių tryniuose (570 mg/100 g produkto),
• fermentiniame sūryje (520 mg),
• galvijų kepenyse, inkstuose, smegenyse,
• majoneze,
• žuvies ikruose, unguryje it kt.

Kiek mažiau - žuvyse, liesoje mėsoje, vištienoje, be odos, liesuose pieno produktuose, tamsioje duonoje.


Cholesterolio visiškai neturi šie produktai: visos daržovės, vaisiai, augaliniai aliejai, riešutai, kruopos, miltai ir makaronai, kurių sudėtyje nėra kiaušinio, kiaušinio baltymas ir t.t.