Erkinis encefalitas – dar vadinamas ir Roslago encefalitu - tai sunki virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. Pirmą kartą liga aprašyta 1927 m. Austrijoje, o šios ligos sukėlėjas – EEV išskirtas 1937 m buvusioje Tarybų Sąjungoje.

Erkiniu encefalitu užsikrečiama įkandus iksodinei erkei, rečiau – per nepasterizuotą pieną.

Asmuo, užkrėstas erkinio encefalito virusu, praėjus dviems ar trims savaitėms po erkės įkandimo, gali pajusti panašius į gripo simptomus: galvos skausmą, nedidelį karščiavimą ir maudžiančius kūno skausmus. Šie simptomai trunka apie savaitę. Po to dauguma žmonių pasijunta geriau. Kas trečiam užkrėstajam asmeniui virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis.

Erkiniam encefalitui įkandimo vietos paraudimas nebūdingas.

 Kaip apsisaugoti nuo erkių ir saugiai jaustis miške? 
 Pirmoji pagalba įsisiurbus erkei!

Antroji erkinio encefalito banga pasireiškia karščiavimu, stipriu galvos skausmu, vėmimu, galvos svaigimu, šaltkrėčiu, kaklo rigidiškumu, sąmonės sutrikimu. Atsiradus tokiems požymiams reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Tačiau, pasirodo pasitaiko atvejų, kai liga galima tiesiog persirgti ir namuose, net neįtariant kuo sergama, matyt tai priklauso nuo organizmo, bei jo imuniteto ir pan.

Tačiau dažniausiai, tai gan sunki ir daugumą gasdinanti liga. Mirštamumas siekia 0,5 - 1 procentą. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta, net ~ 9 proc. susirgusiųjų tampa nedarbingi. Dažniausi liekamieji reiškiniai yra psichoneurologiniai simptomai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau - paralyžius.


Efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito - skiepai. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc.

Skiepijimo schema:

I dozė;
II dozė – 14-90 dienų po pirmosios,
III dozė - 5-12 mėnesių po antrosios.
Pirma palaikomoji dozė - po 3 metų. Kitos palaikomosios dozės įskiepijamos: 1-60 metų asmenims kas 3-5 metai, vyresniems nei 60 metų amžiaus - kas 3 metai.


Šiltuoju metų laikotarpiu rekomenduojama skiepytis pagal pagreitintą skiepijimo schemą:

I dozė
II dozė - 14 dienų po pirmosios;
III dozė - 5-12 mėnesių po antrosios.
Palaikomosios dozės skiepijamos kaip ir esant įprastinei skiepijimo schemai.


Po pirmųjų dviejų injekcijų įgyjamas apsauginis imunitetas, trunkantis vienerius metus. Taigi, būtina trečioji injekcija, pratęsianti apsauginio imuniteto trukmę. Nustatyta, kad daugiau kaip 95 proc. vakcinuotų asmenų įgyja visišką apsauginį imunitetą.