Paprastasis ąžuolas (lot. Quercus robur) - tai ilgaamžis medis, užaugantis iki 20-40m aukščio. Europoje aptinkama ąžuolų, kurių amžius siekia 2000 metų. Stiebas tvirtas, padengtas giliai sutrūkinėjusia žieve. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, su 2-7 porom šoninių skiaučių. Žiedynai dviejų tipų – piesteliniai ir kuokeliniai. Vaisius – pailgai kiaušiniška gilė.

Mėgsta velėninius karbonatonius priemolio dirvožemius. Lietuvoje labiausiai paplitęs Vidurio žemumoje. Ažuolai - ilgaamžiai medžiai. Balkanų pusiasalyje galima aptikti net 2000 metų egzempliorių. Seniausias Lietuvoje kaip gamtos paminklas saugomas yra Stelmužės ąžuolas (Zarasų raj.), kuriam apie 1000 metų.

Šeima: Ąžuoliniai (Bukiniai) - Fagaceae Dumort.

 Daugiau - liaudiški receptai su paprastuoju ąžuolu

Liaudiški pavadinimai: anluolas, anžuolas, aržalas, aržuolas, ožuols, ūžuolas.

Žydi gegužės mėn.

Vaistinė augalinė žaliava – tinka tik jauna, blizganti ąžuolo žievė (Quercus cortex; ankstesnis: Cortex Quercus), kuri lupama anksti pavasarį, prieš sprogstant pumpurams, kirtavietėse.

Lupama nuo jaunų medžių plonų kamienų (ne vyresnių nei 20 metų) arba senesnių medžių šakų. Kas 25-30 cm daromos žiedinės, tada dvi išilginės įpjovos ir nulupami žievės vamzdeliai. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje ne aukštesnėje 50 C temperatūroje. Išdžiūvusi žievė – vamzdelių ar juostelių pavidalo žievės gabaliukai, lygiu, blizgančiu ar šiek tiek raukšlėtu paviršiumi, bekvapiai, sutraukiančio skonio. Sausa žaliava yra bekvapė, o išmirkyta turi savotišką kvapą ir sutraukiantį skonį.

Ažuolo žievėje yra 7-12 % rauginių medžiagų, galo ir elago rūgščių, flavanoidų.

• Kondensuoti raugai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Džiovintos ąžuolo žievės nuoviras tinka gerklės skalavimui uždegimo metu, pūlingų žaizdų gydymui, burnos ertmės ligų gydymui: stomatitai, gingvitai, faringitai. Ąžuolo žievė gali būti vartojama bet kada, kai tik reikia preparato, turinčio sutraukiantį poveikį: viduriavimas, dizenterija. Pavilgai tinka nudegimams, paviršinėms žaizdoms gydyti.
• Vartojama nuo kojų prakaitavimo, mažina pleiskanų kiekį, stabdo plaukų slinkimą.


Pašalinis poveikis

• Nuoviras, patekęs į skrandį, gali sukelti pykinimą ir vėmimą.


Draudžiama vartoti

• Nevartoti į vidų, nes gali sukelti vėmimą.


Nuoviro ruošimas ir vartojimas - 2 valg. šaukštai smulkintos ąžuolo žievės užpilami 2 stiklinėmis verdančio vandens, pavirinama 15 min, atvėsinama ir nukošiama. Nuoviru kelis kartus per dieną skalaujama burna ir gerklė, daromi pavilgai.