Triukšmas – tai nepageidaujami ar kenksmingi garsai, kurie trikdo žmogaus ramybę, sveikatą ir aplinkos kokybę. Lietuvoje triukšmas reglamentuojamas Triukšmo valdymo įstatymu. Moksliniai tyrimai rodo, kad triukšmas gali sukelti miego sutrikimus, širdies ligas, psichologinį diskomfortą ir net ilgalaikę žalą klausai. Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma triukšmu, kokie galioja įstatymai, kokia jo žala sveikatai ir kaip galime apsisaugoti.

Kas laikoma triukšmu?

• Triukšmas – tai garsas, kuris viršija normaliam gyvenimui priimtiną lygį.

• Jis gali būti nuolatinis (pvz., eismo garsai) arba epizodinis (pvz., vakarėlis, statybos).

• Triukšmo lygis matuojamas decibelais (dB) – kuo didesnis skaičius, tuo garsiau.

🔊 Šnabždesys ~30 dB
🔊 Pokalbis ~60 dB
🔊 Gatvės eismas ~70–85 dB
🔊 Statybos darbai ~90–100 dB
🔊 Koncertas / klubas ~100–120 dB

   Šaltinis: Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas  

Triukšmo šaltiniai kasdienybėje

Triukšmo šaltiniai gali būti ne tik pramonė ar transportas, bet ir kasdieniai buitiniai prietaisai, televizorius, muzika, net kaimynų veikla. Svarbu atpažinti, kada garsas tampa trikdantis ir imtis priemonių.

Triukšmo poveikis sveikatai

Triukšmas daro tiesioginę ir netiesioginę žalą sveikatai – nuo klausos pažeidimų iki širdies ligų, miego sutrikimų ir net depresijos. Pasaulio sveikatos organizacija triukšmą laiko viena svarbiausių aplinkosaugos grėsmių žmogaus gerovei.

• Ilgalaikis buvimas triukšmingoje aplinkoje (virš 85 dB) gali sukelti negrįžtamą klausos praradimą.

• Ypač pavojinga – staigus stiprus garsas (pvz., sprogimas, koncertas be apsaugos).

• Triukšmas naktį (virš 45 dB) trikdo miego fazes, net jei žmogus nepabunda. Pasekmės: nuovargis, dirglumas, susilpnėjęs imunitetas.

• Nuolatinis triukšmas skatina streso hormonų (kortizolio, adrenalino) išsiskyrimą, padidėja kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimų ir miokardo infarkto rizika.

• Triukšmas gali sukelti nerimą, depresiją, dėmesio sutrikimus.

• Vaikai ypač jautrūs – triukšmas trukdo mokymuisi, mažina koncentraciją.

• Triukšminga aplinka vaikams gali paveikti kalbos vystymąsi, elgesį, net mokymosi gebėjimus, todėl triukšmas darželiuose, mokyklose ar namuose turi būti griežtai kontroliuojamas.

Vaikai ir senjorai yra ypač jautrūs triukšmui – net žemesni lygiai gali paveikti jų savijautą.

   Šaltinis: SAM – Triukšmo poveikis sveikatai  


Ką rodo tyrimai?

• Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad gyvenimas šalia triukšmingų kelių padidina širdies ligų riziką iki 20–30 %.

• Triukšmas – antra pagal žalą aplinkos problema po oro taršos.

Kaip apsisaugoti nuo triukšmo?

• Naudoti ausų kamštukus ar triukšmo slopinimo priemones, pvz.: triukšmą slopinančius langus.

• Riboti triukšmą namuose – rinktis kuo tylesnius buitinius prietaisus.

• Rinktis ramesnes gyvenamąsias vietas. Savivaldybių triukšmo žemėlapiai puikiai tokiu atveju padėtų.

G a i r ė s » Viskas apie sveikatą | Verta žinoti | Aplinka | Triukšmas | Žalingas poveikis |