Miltinė meškauogė (lot. Arctostaphylos uva-ursi) - tai daugiametis nuolat žaliuojantis krūmokšnis. Turi pagrindinę šaknį, iš kurios išsišakoja šoninės šaknys. Lapai smulkūs, odiški, lancetiški, buka viršūne, užsirietusiais į apačią kraštais. Žiedai susitelkę kekėse, ant trumpų šakelių, vainikėlis rausvas. Uogos miltingos.

Auga sausuose, saulėtuose pušynuose, kirtavietėse, degimvietėse. Sudaro sąžalynus. Šviesomėgis augalas. Miškui sutankėjus išnyksta. Gausiai paplitęs pietryčių Lietuvoje. Kitur retas. Saugomas.

Meškauogė gali būti auginama. Mėgsta lengvas, derlingas, vandeniui pralaidžias, priemolio ar priesmėlio dirvas, saulėtas vietas.

Meškauogė auginama kaip dekoratyvinis augalas. Jaunos augalo šakelės naudojamos odai ir vilnai dažyti.


Šeima: Viržiniai (Erikiniai) – Ericaceae Juss.

Liaudiški pavadinimai: ankšlaputė, arkliauogė, kaulauogė, kiaulauogė, kiauliabruknė, kiškiabruknė, kulauogė, lokžolė, meškos bruknia, meškos ausys, miltiniukė, mūčelninkai, pelenis.

Žydi gegužės-birželio mėn.


Vaistinė augalinė žaliava – Miltinė meškauogė įtraukta į “Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą”. Rinkti ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą.

Meškauogės lapai (Uvae ursi folium) renkami baladžio-gegužės ar rugpjūčio-spalio mėn. Pjaunamos neįsišaknijusios šakelės, paliekant ne mažiau kaip trečdalį viso kero. Išrenkamos priemaišos. Kartais kaip priemaiša pasitaiko bruknių ar mėlynių lapų. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvę lapai nukuliami ir perrenkami. Miltinė meškauogė (lot. Arctostaphylos uva-ursi)

Gerai paruošta žaliava – tai natūraliai žalios spalvos, trapūs, bekvapiai, kartoko, sutraukiančio skonio lapai.

Lotyniškai šio augalo pavadinimas reiškia lokio vynuogę ir kilo nuo to, kad lokiai labai mėgo šias raudonas uogas ir karčius jų lapus.

Pirmą kartą XIII a šį augalą aprašė Velso žolininkas.

Lapuose yra 6-14 % arbutino (hidrochinon-monogliukozidas), metilarbutino, 30-35 % raugų, flavonoidų (kvercetino dariniai), fenolkarbonių rūgščių, vitamino C, iki 1 % eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų.

• Fenolinis junginys arbutinas pasižymi antiseptiniu poveikiu. Jis skyla į gliukozę ir hidrochinoną. Pastarasis veikia šlapimo pūslę ir šlapimtakius, naikina bakterijas, pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Slopina uždegiminius sutrikimus šlapimo takų sistemoje;
• Meškauogė stabdo inkstų ir šlapimo pūslės akmenų formavimąsi ir skaldo jau susidariusius;
• Išoriškai meškauogės kompresai sumažina raumenų skausmą ir sausgyslių patempimą.


Pašalinis poveikis

• Meškauogės sudėtyje esančios rauginės medžiagos gali sukelti vėmimą ir pykinimą tiems, kurių jautrus skrandis;
• Ilgas vartojimas didelėmis dozėmis gali pakenkti kepenims.


Draudžiama vartoti

• Nėštumo ir žindymo laikotarpiu;
• Negalima kartu vartoti šlapimo rūgštingumą keliančių vaistų;
• Ilgiau kaip 10 dienų;
• Vaikams, jaunesniems nei 12 metų;
• Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, piktybiniais navikais.


Vartojimas - galima suvartoti iki 12 g lapų per dieną. Dažniausiai vartojama 4 kartus dienoje po 3 g. Nerekomenduojama vartoti ilgiau kaip savaitę ir daugiau nei 5 kartus per metus.

Šalto užpilo ruošimas ir vartojimas - 1 arb. šaukštelis smulkintų meškauogės lapų ar miltelių užpilami stikline šalto virinto vandens, palaikoma 6-12 val. kaskart pamaišant, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės pašildyto užpilo 3-4 kartus per dieną 30 min po valgio.

Nuoviro ruošimas ir vartojimas - 1 arb. šaukštelis meškauogės lapų užpilamas stikline šalto vandens, pašildoma iki virimo ir 10 min virinama ant silpnos ugnies. Po 10-15 min nukošiama. Vartojama po 1 valg. šaukštą 5-6 kartus per dieną.