Reikia žinoti, kad pagrindinės priemonės susižeidus yra tvarsčiai ir šaltis - ledas ar šalti kompresai. Pasirenkant tvarstį svarbu, kad jis būtų šiek tiek didesnis nei žaizda. Jei tvarsčio nėra, galima naudoti bet kokią švarią baltą medvilninę medžiagą.

Žaizdos gali būti įvairios:

• Pjautinės žaizdos - padaromos aštriais pjaunamaisias daiktais. Žaizdų kraštai lygūs, stipriai kraujuoja, nes aštriu daiktu perpjautos kraujagyslės lieka atviros.

• Kirstinės žaizdos - padaromos kertamaisias įrankiais. Gali būti gilios ir stipriai kraujuoti.

• Durtinės žaizdos - padaromos smailiais duriamaisiais daiktais. Durtinė žaizda nedidelė, bet gili. Ji gali būti pavojinga, nes giliai pažeidžiama stambios kraujagyslės, nervai, gyvybiškai svarbūs organai. Durtinės žaizdos yra pavojingos, nes jos mažiau kraujuoja į išorę ir neišsiplauna, todėl galima infekcija.

• Šautinės žaizdos - padaromos šautiniais ginklais. Gali būti viena arba dvi angos: Įėjimo ir išėjimo. Įėjimo anga maža, išėjimo didesnė, plėštais kraštais. Tarp angų - žaizdos kanalas, kuris ne visada būna tiesus. Aplink kanalą esantys audiniai dėl kulkos sutrenkimo vėliau apmiršta. Šautinė žaizda visada pavojinga, nes yra giliai pažeidžiama stambios kraujagyslės, nervai, gyvybiškai svarbūs organai, patenka infekcija.

• Muštinės žaizdos - padaromos kietais bukais daiktais. Jos kraštai būna nelygūs, suspausti, mažai gyvybingi.

• Kąstinės žaizdos - atsiranda įkandus gyvūnams. Žaizdų kraštai būna nelygūs, įvairios formos, kuri priklauso nuo dantų. Šios žaizdos beiveik visada supūliuoja. Įkandus pasiutusiam gyvūnui, galima susirgti pasiutlige.

• Plėštinės žaizdos - padaromos įvairiais didele jėga veikiančiais daiktais. Jos pasitaiko geležinkelio, gatvės, žemės ūkio nelaimingų atsitikimų metu ir kt. Žaizdos kraštai nelygūs, išdraskyti lopais, oda ir audiniai gali būti plačiai atplėšti. Žaizda pavojinga, nes į ją visada patenka infekcija, blogai gyja.

  Teikiant pirmą pagalbą, nesvarbu, koks žaizdos pobūdis, svarbu žaizdą tvarstyti steriliu tvarsčiu, prieš tai apdorojus žaizdos kraštus bei aplinkinį plotą dezinfekuojamuoju skysčiu.

Jei žaizda gili ar stipriai kraujuojanti, būtina stabdyti kraujavimą užspaudus žaizdą, pakėlus sužeistą galūnę. Jei kraujavimas arterinis virš sužeidimo reikia užspausti timpą, bet tai reikia daryti labai atsargiai, kad nesutriktų kraujotaka, nebūtų pažeisti nervai. Jei per tvarstį kraujas toliau sunkiasi, negalima plėšti senojo tvarsčio. Reikia ant jo uždėti kitą.

Jei žaizdoje yra įsmigęs svetimkūnis, nesistenkite jo išimti. Jis gali būti užkimšęs žaizdą, traukdami jį galite dar labiau pakenkti. Reikia apdengti žaizdą marle ar bintu, bandyti stabdyti kraujavimą, pažeistosios vietos nespaudžiant ir kreiptis pagalbos į specialistus.

Esant įpjovimams ar įdrėskimams, nubrozdinimams, kraujas paprastai savaime nustoja tekėti, kadangi dažniausiai kraujavimas yra kapiliarinis. Reikia steriliu tamponu nuvalyti odą aplink žaizdą, valant braukti tolyn nuo žaizdos. Nuo žaizdos nuimti neįsmigusius svetimkūnius, nusausinti odą aplink žaizdą. Jei sužeidimas nedidelis, reikia užklijuoti pleistrą, jei didesnis - apvynioti bintu. Jei leidžia sąlygos, geriausia palikti nustojusią kraujuoti žaizdą atvirą, tada ji geriau gyja.

Jei traumuojamos galūnės, reikia, kad žmogus kuo mažiau judėtų, o jei traumuojamas stuburas, būtina nukentėjusį paguldyti taip, kad jis nejudėtų, kol pasieks ar atvyks gydytojai.

Susitrenkus - ant pažeistos vietos dedama kas nors šalta (pūslė su ledais arba sniegu, šaltas kompresas).

Tačiau nepamirškite, kad bet koks odos pažeidimas sudaro sąlygas mikrobams patekti į organizmą, ir žaizda gali supūliuoti. Infekcijos profilaktikai ir žaizdai supūliavus reikėtų vartoti antibakterinį poveikį turinčių preparatų, kokį preparatą ir kokią jo formą rinktis turėtų spręsti specialistas.

Tepalai su antibiotikais vartojami kovojant su infekcija ir skatinant senų, užleistų žaizdų gijimą. Tepalo ant šlapiuojančios žaizdos tepti negalima. Gydant paviršines šlapiuojančias žaizdas tinkamesnė pudra.

Kai kurie lokaliai vartojami antimikrobinai preparatai, pvz., baneocinas, išleidžiami ir tepalo, ir miltelių forma. Baneocinas yra plataus veikimo spektro antibiotikas, veiksmingai užkertantis kelią daugeliui paplitusių pūlinių infekcijų sukėlėjų. Didelėms ir gilioms žaizdoms gydyti šis preparatas netinka, tačiau tokių žaizdų savigyda apskritai neverta užsiimti, tokiu atveju reikalinga kvalifikuota specialisto pagalba.


Kas gali pakenkti, ko nevertėtų daryti patiems, teikiant pirmąją pagalbą?

• Negalima pačios žaizdos apdoroti jodu,
• iš žaizdos išimti svetimkūnius,
• esant atviriems lūžiams - tvarkyti kaulų lūženų,
• užveržta galūnė gali būti ne ilgiau kaip 1,5-2 valandas!
• nereikėtų liesti rankomis žaizdas,
• žaizdas plauti vandeniu,
• netekusiam daug kraujo žmogui duokite atsigerti šiltų skysčių, bet jokiu būdu NEGALIMA girdyti jei sužeistas pilvas arba įtariate pilvo sužeidimą.