Nors ir žiemos pas mus nesikandžioja, bet dažnoj spintoj galima atrasti kailinius. Dažnam kyla klausimų o kaip išsaugoti kailinius, kad po kelių pastovaus dėvėjimo mėnesių ir ilgo laikymo spintoje jie neprarastų savo grožio, ar dar blogiau, nebūtų sugadinti saugant netinkamomis sąlygomis? Taigi kailiniais reikia deramai pasirūpinti, kad galėtumėte dėvėti ir kitą sezoną.

• Ilgaplaukiai kailiai ilgainiui susivelia. Todėl ties rankogaliais arba šonuose atsargiai pašukuokite juos metalinėmis šukomis ilgais dantimis nuo kraštų į vidų. Ilgus plaukus šukuokite pagal, o trumpus – prieš plauką. Tik nešukuokite staigiais judesiais, nes galite suardyti odą ir išrauti plaukus.

• Į kiekvieno kailio odą yra įtrinta specialaus riebalų mišinio, teikiančio kailiui minkštumo, elastingumo, padedančio ilgiau išlaikyti savo gerąsias savybes. Po kurio laiko šis sluoksnis išnyksta. Tačiau cheminėse valyklose į odą jo vėl įtrinamą. Todėl verčiau pataupykite pinigėlių ir savo mėgstamus kailinius nuneškite į valyklą. Pasirūpinus tokia priežiūra, jie vėl atrodys kaip nauji.

• Veikiami šviesos, saulės spindulių, tamsūs kailiai nublunka, o balti pagelsta. Todėl per vasarą laikykite juos tamsioje patalpoje, įvilktus į užvalkalą. Tik nedėkite jų į polietileno maišus, nes pro tokius nepateks oras. Geriausiai kailinius vasarą laikyti drobiniuose arba medvilniniuose maišuose (yra ir pirkti). Kailinukai, kurių plaukeliai balti (šermuonėlių, baltosios lapės, audinės), arba juodsidabrės lapės nuo šviesos labai gelsta, todėl juos laikykite išverstus į kitą pusę.

• Kabinkite kailį ant tvirtos plačios pakabos, taip pečių linija išliks nepakitus, o svoris pasiskirstys tolygiai. Vieta, kurioje kabo kailinis paltas turi būti pakankamai erdvi, kad kailis nebūtų suspaustas.

• Kad apsaugotumėte kailinius nuo kandžių, į užvalkalą su kailiniais įdėkite džiovintų apelsino žievelių arba tabako lapų. Nepurkškite priemonėmis nuo kandžių ir vabzdžių ar kitokiais chemikalais.

• Atėjus žiemai, kai už lango vėl prisnigs, spintoje kabėjusius kailinius „atgaivinkite”. Patieskite juos ant švaraus sniego kailiu į apačią ir išmuškite.

• Smulkius pataisymus kailiniame gaminyje galima atlikti ir namų sąlygomis. Nedidelius odos įtrūkimus galima susiūti iš odos pusės apmėtomuoju dygsniu. Kailinių gaminių taisymams naudojami medvilniniai 60 – 80 Nr. siūlai. Labai smulkius plyšimus (iki 3 cm.) galima užsiūti iš kailio pusės. Atlikus plyšio užtaisymo darbą, šią vietą iš plauko pusės reiktų sušukuoti.

• Ištepto ar riebaus kailio paviršiaus valymui pasiruoškite tirpalą: paimkite vienodomis dalimis spirito, maistinio acto ir vandens. Tirpalą šepetėliu ar kempinėle sudrėkinkite kailinio plauko paviršių. Po to nuvalykite kailį medžiagos skiaute. Jeigu kailio plaukas stipriai riebus, naudokite tokią sudėtį: rugines arba kvietines sėlenas sudėkite į metalinį indą ir pastatykite ant ugnies. Nepertraukiamai maišykite indo turinį, kol gerai sušils. Įkaitusias sėlenas vienodu sluoksniu užberkite ant kailio, po to kailinius išpurtykite ir iššukuokite šukomis.

• Pageltusį baltos spalvos kailinį gaminį galima išvalyti bulvių krakmolu arba manų kruopomis. Apibarstykite kailinius ir gerai įtrinkite taip, lyg juos skalbtumėte. Po to gerai išpurtykite ir iššukuokite. Taip pat atbalinimui naudojamas vandenilio peroksidas (vienas arbatinis šaukštelis vienai stiklinei šilto vandens plius keletas lašų amoniako). Tirpalą reikia šepetėliu užtepti ant kailio ir pakabinti jį ryškioje saulėje.

• Verstos odos drabužius galima valyti (atstatyti plaukelį) kietu drabužių šepečiu arba tam skirtu specialiu šiurkščiu trintuku, skirtu avalynei. Stipriai išteptas vietas galima išvalyti sekančiu būdu: 20g. glicerino, 20g. amoniako, 0,5 litro vandens.

• Natūralios odos kailinių gaminių minkštumui ir plastiškumui atstatyti naudojami specialūs tirpikliai.

• Dulkes ir nešvarumus iš galvos apdangalų valome (šukuojame) šepečiu. Džiovinami galvos apdangalai specialiuose įdėkluose - lankuose, padarytuose iš standaus kartono.

• Ilgaplaukio kailio gaminiuose nuo ilgo dėvėjimo “problematiškose” vietose (rankogaliai, vidinė apykaklės pusė, vidinė apačios pusė) plaukas susisuka į rutuliukus. Šias vietas reikia sudrėkinti spiritu ir atsargiai pirštų galiukais išskirstyti, vėliau iššukuoti šukomis.

• Nešiojant, kai sugrįžtat iš lauko, kailinius gaminius reikia nukratyti ir pakabinti ant pakabos. Sudrėkusius kailinius gaminius galima džiovinti tik kambario temperatūroje, toliau nuo radiatorių ar kitų šildymo prietaisų, t.p ir saule nedžiovinkite. Išdžiūvus gerai išpurtykite, kad kailis pasidarytų purus. Jei po džiovinimo plaukas prarado blizgesį, jį galima lengvai pašukuoti metalinėmis šukomis, karakulinių gaminių šukuoti negalima.

• Stenkitės, kad ant kailio nepatektų kvepalų ar plaukų priežiūros priemonių, kadangi juose yra alkoholio, kuris sausina kailį.

• Geriau nesėdėti ant kailinių. Kailiui nepatinka trintis ir glamžymas.

• Apdairiai rinkitės papuošalus. Nuo sagių ir aštrių papuošalų, gali atsirasti skylių.

• Nešiokite skareles, kad kailinių apykaklė taip greit nesusiveltų, nenusidėvėtų.

• Labai dažnai nenešiokite rankinių per petį. Jos glamžo ir velia kailį, beto gali ir nutrinti kailį.