Gyvenimas

Šparagų (smidrų) nauda organizmui

Vaistinis smidras (lot. Asparagus officinalis) arba šparagas – daugiametis smidrinių (Asparagaceae) šeimos žolinis augalas, Lietuvoje dažniausiai auginamas darželiuose, kaip dekoratyvinis augalas. Nors paskutiniu metu populiarėja ir auginamas kaip daržovė, kurios skonis primena žaliuosius žirnelius su riešutų skonio prieskoniu, nors aišku skonis slidus dalykėlis, tiesiog vertėtų paragauti bei išragauti :)).

Manoma, kad šparagus pirmieji ėmė auginti romėnai maždaug prieš 2500 metų ir pasirodo priskaičiuojama, net apie 300 smidrų rūšių.

Šparagai užauga iki 150 cm aukščio. Stiebai keli, ploni, šakoti. Lapai maži, nors žiūrint galima sakyti, kad augalas apskritai neturi lapų, o tik smulkias šakeles. Žiedai smulkūs, gelsvi, nusvirę. Žydi birželio-liepos mėnesiais, subrandina vaisius – raudonas uogas, kurių sėklytės ilgai išlieka daigios. Šakniastiebis trumpas, mėsingas.

Lietuvoje šparagai auginami nuo senų senovės, auginami darželiuose kaip gėlės, buvo (gal ir dabar) naudojami puokštėms kaip žalumynas. Kai, tėvai nusipirko namuką, šparagais buvo apsodintas visas sklypas, bet maistui tuomet jų nieks nenaudojo. Tad, šparagai po truputį buvo iškasinėjami ir dabar kieme nė vieno šparago.. o gaila.. reikėtų pasisodinti :))

   Daugiau apie šparagus. Auginimas. Derliaus ėmimas. 

Derlių šparagai duoda vieną kartą metuose, nors žinoma auga visus metus. Šparagai yra viena pirmųjų pavasarinių daržovių, esant palankiems orams jau vasario mėnesį pradeda dygti. Maistui, būtent ir, naudojami jauni ką tik išdygę ar šiek tiek ūgtelėje ūgliai.
Taigi, šparagų sezonas Lietuvoje laikytinas nuo vasario mėnesio iki birželio.


Šparagų nauda

• Šparagai neturi riebalų ar cholesterolio.
• Šparagai puikus ląstelienos šaltinis.
• Šparagai tinka norint numesti svorio, yra nekoloringa daržovė.
• Šparaguose yra vitaminų (A, B, C, T, K) ir mineralų (vario, mangano, magnio) ir karotino, labiausiai vertinamas dėl vitaminų A ir C, folinės rūgšties, kalio bei geležies.
• Šparagai turi labai daug maistinių skaidulų.

• Šparagai didina kraujagyslių sienelių tvirtumą ir elastingumą, stabdo trombų susidarymą.
• Šparagai rekomenduotini turintiems aukštą kraujo spaudimą arba serga įvairiomis širdies ligomis.
• Šparagai rekomenduotini sergant diabetu - reguliarus šparagų vartojimas padeda kontroliuoti cukraus kiekį ir skatina insulino gamybą.
• Šparagai skatina šlapimo susidarymą inkstuose, mažina skysčių ir kai kurių druskų kiekį organizme, užkerta kelią inkstų akmenų susidarymui
• Šparaguose esančios aminorūgštys ir mineralai palengvina pagirių simptomus bei apsaugo kepenų ląsteles nuo toksinų.
• Šparagai aktyvina seksualinę energiją, teigiamai veikia vyrų sveikatą.
• Šparagai teigiamai veikia hormonų apykaitą, pasižymi jauninamuoju poveikiu.
• Šparagai didina maitinančių motinų pieno išsiskyrimą.
• Šparagai pasižymi kraują valančiu efektu.
• Šparagai šalina iš organizmo chlorą, kuris įprastai labai sunkiai šalinasi iš organizmo.
• Šparagai padidina tiek moters, tiek ir vyro vaisingumą.
• Šparagai turi priešuždegiminių savybių.
• Šparaguose gausu natūralių antioksidantų.
• Iš visų vaisių ir daržovių, būtent šparagai vertinami kaip vieni iš geriausių, nes neutralizuoja ląsteles pažeidžiančius laisvuosius radikalus. Išankstinių tyrimų duomenimis, tai gali sulėtinti organizmo senėjimą.
• Šparagai pasižymi ir priešvėžinėmis savybėmis, kaip ir avokadai, lapiniai bei briuseliniai kopūstai, turi daug glutationo – toksinus šalinančio organinio junginio, kuris padeda skaidyti karcinogenus ir kitus žalingus junginius. Dėl šios priežasties, valgant šparagus, galima išvengti tam tikrų vėžio tipų – kaulų, krūtų, storosios žarnos, gerklų ir plaučių.
• Šparagai gerina smegenų veiklą.

100 g žaliųjų šparagų turi vos 17 kalorijų.


Šparagai liaudies medicinoje

• Šaknų ir šakniastiebių užpilas vartojamas inkstų ir širdies ligoms gydyti (šakniastiebiai ir šaknys kasami ankstyvą pavasarį arba rudenį).
• Smidro šakelės nukarpomos, džiovinamos, iš jų daromos arbatos. Jas tinka vartoti esant nefritui, kai labai tinsta kojos.
• Šparagų nuoviras naudojamas gydantis nuo spuogų, bėrimų, egzemų (valgoma ir kartu taikoma kaip išorinė priemonė pavilgų ir šlapių kompresų pavidalu).
• Esant odos sausumui, herpesui - šparagų šaknis verdame sezamo aliejuje ir naudojame išoriškai odos ligoms gydyti.
• Esant nevaisingumui - 1 šaukštelį šparagų šaknų miltelių ir 4-5 plaušelius šafrano įdėti į šiltą pieną ir gerti.


Ką vertėtų žinoti, prieš perkant šparagus:

• Baltieji šparagai auga po žeme, jų ūgliai švelnesnio skonio nei žaliųjų šparagų.
• Žaliuosiuose šparaguose daugiau vitaminų nei baltuose, nes, kaip visi gerai žinome, kai kurie vitaminai gaminasi, tik kontaktuojant su saule.
• Ir dar, žalieji yra pigesni nei baltieji šparagai, nes mažiau reikalauja priežiūros auginant.
• Lietuvoje užaugintų šparagų reikėtų ieškoti anksti pavasarį ar bent vasaros pradžioje.
• Skaniausi 1-2 cm skersmens, apie 20-30 cm ilgio ir neprasiskleidusia galvute.

Ką vertėtų žinoti, prieš ruošiant šparagus:

• Paprastai šparagai apačioje yra sumedėję - maistui reikėtų naudoti tik viršūnes, kurios yra ir pačios skaniausios.
• Šparagų sumedėjusią dalį vertėtų nenupjauti o nulaužti - tuomet natūraliai šparagas nuluš ties sumedėjusia dalimi. Jeigu laužomi šparagai nespragsi, vadinasi jie nėra jau švieži.
• Šparagus reikėtų virti pasūdytame vandenyje, neilgiau kaip 4 min. (balti verdami keliomis minutėmis ilgiau), paprastai šparagai verdami surišus į ryšulėlį, t.y pastatyti, kad viršūnės nebūtų apsemtos. Šparagus vertėtų dėti į jau verdantį vandenį.
• Šparagai skanesni paruošti garuose, bet žinoma skonis slidus dalykėlis.
• Išvirus šparagus, patartina pakišti po šaltu vandeniu. Tuomet stiebeliai bus stangresni, beto nepraras ir spalvos.
• Išvirę šparagai turi būti minkšti, bet nepraradę savo stangrumo.
• Šparagus galima ne tik virti, kepti, troškinti, kepinti ant grotelių, bet jie valgomi ir žali, tereikia gerai nuplauti.
• Žalių šparagų skusti nereikia, o va baltus šparagus reikėtų nuskusti, nes turi kartumo.


Visgi,

• Medicinos žinovai - šparagus rekomenduoja virti – taip teigiama sustiprėja jų antioksidacinės (tuo pačiu ir priešvėžinės) savybės.
• Skonio žinovai - teigia, kad šparagų kvapiosios medžiagos yra tirpios vandeny, bet netirpsta riebaluose. Todėl verdant vandeny jame tiesiogine prasme ištirpsta visas skonis ir pačiuose šparaguose jo nebelieka. Todėl juos reikia ne virti, bet kepti.


DĖMESIO

• Šparagų uogos ir taip pat, kai pradeda jau žydėti, žievė dėl didelio kiekio alkaloidų yra nuodingi.
• Po šparagų ragavimo gali atsiras specifinis šlapimo kvapas. Taip yra todėl, kad šparagai turi sulfato junginių, kurie vadinami merkaptanu, kuris virškinamajame trakte suskaidomas. Bet, paguodai, ne visi turim organizme merkaptaną skaidančio enzimo.. :))


Kam rekomenduotina geriau nevartoti šparagų (arba nors jau pasitarti su savo gydytoju):

• Nevartoti šparagų esant inkstų uždegimui.
• Nerekomenduotini ir esant chroniškam kosuliui.
• Negalima naudoti sergant šlapimo takų uždegimu.


Kaip laikyti šparagus?

Žinoma geriausiai, kaip ir bet kokias daržoves, nusipirkti ar nusipjauti (jei auginate) tiek kiek planuojate iš kart suvalgyti. Tačiau, jei jau likosi, vertėtų šparagus suvynioti į drėgną, geriau tamsų, rankšluostį arba įdėti plastikinį indelį (maišelį) ir laikyti šaldytuvo apačioje, kur laikote visas kitas daržoves. Rekomenduotina laikyti ne ilgiau kaip dvi-tris dienas.


Ir dar,

• Šparagai (smidrai) nuo seno garsėja kaip afrodiziakai.
• Šparagai tituluojami gurmanų, aristokratų ir karalių delikatesu.
• Šparagai į aplinką išskiria ypač daug fitoncidų, kurie geba per 24 valandas sunaikinti 80 proc. žalingų mikrobų, tad šparagus ne tik sveika valgyti, bet ir sveika auginti :)

[P a r u o š ė: Laima]

G a i r ė s » Daržovės •
 

Dumplainių nauda organizmui

Dumplūnės yra pektino, todėl vaisiai tinkami dietinei mitybai, sergantiesiems cukralige, suriša ir šalina iš organizmo sunkiuosius metalus, radionuklidus, perteklinį cholesteriną, padeda viduriuojant...

K a t e g o r i j a » Būkime sveikesni
G a i r ė s » Daržovės

Raugintų kopūstų nauda organizmui

Rauginti kopūstai skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą, valo žarnyną, šalina toksinus, padeda kovoti su žarnyno infekcijomis. Reguliariai valgant raugintas daržoves, tame tarpe ir raugintus kopūstus - mirties rizika nuo infekcijos sumažėja n..

K a t e g o r i j a » Būkime sveikesni
G a i r ė s » Daržovės

Salierų nauda organizmui

Garsiausias antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas tikėjo, kad salieras ne tik maistinga daržovė, bet ir vaistas, padedantis atgauti jėgas bei stiprinantis imunitetą....

K a t e g o r i j a » Būkime sveikesni
G a i r ė s » Daržovės

  Taisyti-papildyti