Prie negyjančių žaizdų rekomenduojama dėti sugrūstų gysločio lapų tvarsčius. Juos keisti kas 2 val.
Prie kraujuojančių žaizdų rekomenduojama dėti jaunų putino šakelių sugrūstos žievės (dezinfekcijai žievę nuplikyti verdančiu vandeniu) arba sugrūstų putino uogų tvarsčius. Juos keisti kas 3 val.
Prie šviežios žaizdos sultinga puse rekomenduojama pridėti uosio žievę. Žievę reikia keisti 2-3 kartus per dieną.
Perpjauti alijošiaus lapo gabalėlį ir nupjauta puse pridėti vieną iš puselių prie žaizdos ar įpjovimo. Po 5-6 valandų žaizda užsitrauks.
Paimti 100 g aliejaus, 8 g geltono vaško, 5 g balto vaško, 20 g pušies dervos (kanifolijos), 1 g smilkalų, vieną valgomąjį šaukštą nesūdyto šviežio sviesto. Jeigu kanifolija ir smilkalai yra gabalėlių pavidalo, juos reikia sutrinti į miltelius. Viską sudėti į puodą ir virti 10 minučių. Visą laiką maišyti ir nugriebti paviršiuje susidariusias putas. Mišinį sudėti į stiklainį. Ploną jo sluoksnį užtepti ant marlės ar skudurėlio ir dėti prie žaizdos ar įpjovimo. Tepalas išgydo netgi labai senas ir apleistas žaizdas ir įpjovimus. Tvarsčius keisti kas 4 valandas.
Paimti 1 valgomąjį šaukštą ožkos ar avies taukų ir 1/2 valgomojo šaukšto druskos, įberti 1 valgomąjį šaukštą smulkiai supjaustyto seno svogūno, sumaišyti ir sutrinti beveik į miltelius. Tepalą dėti į žaizdos vidų ir patepti žaizdos kraštus. Po to aprišti ir laikyti 24 val. Pirmą kartą šia priemone suteptus žaizdą ligonis pajus gana didelį skausmą, nes vaistai pradės skverbtis į žaizdą ir traukti iš jos nešvarumus. Uždėjus vaistus antrą ir trečią kartą skausmas sumažės, o po ketvirto ir penkto karto jis visiškai nurims ir žaizda užgis.
Nudegimai, žaizdos gydomos tepalu, pagamintu iš 100 gr. eglės sakų, vidinių kiaulės taukų ir vaško. Viską sumaišius išvirti, žaizdą nuplauti kalkiniu vandeniu (1 šaukštas negesintų kalkių ir 1 litras vandens), po to uždėti tvarstį su pagamintu tepalu.
Nudegimai, opos ir žaizdos gydomos paprastosios jonažolės nuoviru. 1 valgomąjį šaukštą išdžiuvusių jonažolių užplikyti stikline verdančio vandens ir virinti 10 min. arba 2 val. laikyti termose. 2 kartus per dieną dėti suvilgytus nuoviru tvarsčius. Jeigu nudegė gerklė, reikia gerti riebų skystį arba sumaišytą su žalio kiaušinio baltymu vandenį.
Morkos skatina odos gijimą ir atsinaujinimą, tarkuotų morkų košelę suvyniokite į marlę ir dėkite ant sunkiai gyjančių, pūliuojančių žaizdų, nušalimo ar nudegimo vietų, paskui jas apriškite.
Ilgai negyjančias žaizdas ir nudegimus veiksmingai gydo jonažolių aliejus. Jis gaminamas taip: sumaišyti 1 litrą aliejaus, 0,5 litro baltojo vyno ir 500 g šviežių jonažolės žiedų su lapais, laikyti 3 dienas. Vynas išgarinamas 2 val. laikant ant silpnos ugnies. Jonažolės aliejaus tvarsčius dienos bėgyje reikia keisti kas 2 val.
Prie kraujuojančių žaizdų rekomenduojama dėti jaunų putino šakelių sugrūstos žievės (dezinfekcijai žievę nuplikyti verdančiu vandeniu) arba sugrūstų putino uogų tvarsčius. Juos keisti kas 3 val.
Prie šviežios žaizdos sultinga puse rekomenduojama pridėti uosio žievę. Žievę reikia keisti 2-3 kartus per dieną.
Perpjauti alijošiaus lapo gabalėlį ir nupjauta puse pridėti vieną iš puselių prie žaizdos ar įpjovimo. Po 5-6 valandų žaizda užsitrauks.
Paimti 100 g aliejaus, 8 g geltono vaško, 5 g balto vaško, 20 g pušies dervos (kanifolijos), 1 g smilkalų, vieną valgomąjį šaukštą nesūdyto šviežio sviesto. Jeigu kanifolija ir smilkalai yra gabalėlių pavidalo, juos reikia sutrinti į miltelius. Viską sudėti į puodą ir virti 10 minučių. Visą laiką maišyti ir nugriebti paviršiuje susidariusias putas. Mišinį sudėti į stiklainį. Ploną jo sluoksnį užtepti ant marlės ar skudurėlio ir dėti prie žaizdos ar įpjovimo. Tepalas išgydo netgi labai senas ir apleistas žaizdas ir įpjovimus. Tvarsčius keisti kas 4 valandas.
Paimti 1 valgomąjį šaukštą ožkos ar avies taukų ir 1/2 valgomojo šaukšto druskos, įberti 1 valgomąjį šaukštą smulkiai supjaustyto seno svogūno, sumaišyti ir sutrinti beveik į miltelius. Tepalą dėti į žaizdos vidų ir patepti žaizdos kraštus. Po to aprišti ir laikyti 24 val. Pirmą kartą šia priemone suteptus žaizdą ligonis pajus gana didelį skausmą, nes vaistai pradės skverbtis į žaizdą ir traukti iš jos nešvarumus. Uždėjus vaistus antrą ir trečią kartą skausmas sumažės, o po ketvirto ir penkto karto jis visiškai nurims ir žaizda užgis.
Nudegimai, žaizdos gydomos tepalu, pagamintu iš 100 gr. eglės sakų, vidinių kiaulės taukų ir vaško. Viską sumaišius išvirti, žaizdą nuplauti kalkiniu vandeniu (1 šaukštas negesintų kalkių ir 1 litras vandens), po to uždėti tvarstį su pagamintu tepalu.
Nudegimai, opos ir žaizdos gydomos paprastosios jonažolės nuoviru. 1 valgomąjį šaukštą išdžiuvusių jonažolių užplikyti stikline verdančio vandens ir virinti 10 min. arba 2 val. laikyti termose. 2 kartus per dieną dėti suvilgytus nuoviru tvarsčius. Jeigu nudegė gerklė, reikia gerti riebų skystį arba sumaišytą su žalio kiaušinio baltymu vandenį.
Morkos skatina odos gijimą ir atsinaujinimą, tarkuotų morkų košelę suvyniokite į marlę ir dėkite ant sunkiai gyjančių, pūliuojančių žaizdų, nušalimo ar nudegimo vietų, paskui jas apriškite.
Ilgai negyjančias žaizdas ir nudegimus veiksmingai gydo jonažolių aliejus. Jis gaminamas taip: sumaišyti 1 litrą aliejaus, 0,5 litro baltojo vyno ir 500 g šviežių jonažolės žiedų su lapais, laikyti 3 dienas. Vynas išgarinamas 2 val. laikant ant silpnos ugnies. Jonažolės aliejaus tvarsčius dienos bėgyje reikia keisti kas 2 val.
G a i r ė s » Liaudiški patarimai | Liaudies medicina gydant ligas |