Kad vaistinė žaliava neprarastų savo gydomųjų savybių, reikia ne tik kruopščiai vaistažoles išdžiovinti, bet ir laikyti. Džiovinti augalai dedami į popierinius maišelius, medines dėžutes, natūralaus audinio maišelius ar stiklinius indus, ant kurių užrašomas augalo pavadinimas ir surinkimo metai.

Išdžiovinta žaliava laikoma sausoje, gerai vėdinamoje, vėsioje ir tamsioje patalpoje.

• Šaknys, šakniastiebiai, šakniagumbiai, žievė dažniausiai laikomi drobiniuose maišeliuose.

• Birias lengvas sėklas tikslingiausia suberti į nedidelius stiklinius indelius su sandariai uždarančiais dangteliais.

• Lapus ir žiedus galima suberti į popierinius maišelius.

• Džiovintoms uogoms laikyti, pvz, žemuogėms, tiks nedidelės pintos dėželės ar stiklainiukai. Uogas reikia laikyti sausoje patalpoje, nes esant bent kiek drėnesniam orui įsiveisia kenkėjai ir ligos.

• Žaliavą, kaupiančią eterinius aliejus, rekomenduojama laikyti atskirai nuo kitų vaistažolių.

  Negalima laikyti vaistinių augalų plastmasinėse pakuotėse, kadangi su plastmase reaguodamos veikliosios medžiagos gali sudaryti sveikatai pavojingus junginius.

Rekomenduotini paruoštas - sudžiovintas vaistažoles laikyti:

• Vaisiai, uogos ir sėklos - apie 1 metus
• Antžeminės vaistinių augalų dalys tinkamos vartoti 2 metus,
• Šaknys ir šakniastiebiai – 3-5 metus.
• Gerai išdžiūvusią vaistinių augalų žievę galima laikyti apie 5 metus.

Jei vaistinė žaliava „paseno“, ją visada galima panaudoti vonioms.