Paprastasis anyžius (lot. Anisum vulgare) - tai vienmetis, 50-150 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, lapai trijų rūšių: apatiniai ilgakočiai, dantyti, viduriniai plunksniški, viršutiniai triskilčiai. Žiedai balti, susitelkę skėčio pavidalo žiedyne. Auginamas pietų Europoje. Lietuvoje savaime neauga, auginamas tik kaip vaistinis augalas.
Sinonimai: Anyžinė ožiažolė - Pimpinella anisum L.
Šeima: Skėtiniai (Salieriniai) - Umbelliferae Juss. (Apiaceae Lindl.)
Vaistinė augalinė žaliava vaistams vartojami anyžiaus vaisiai (Fructus Anisi vulgaris). Pageltus stiebams ir parudavus vaisiams, žolė nupjaunama, surišama į šluoteles. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, apsaugotoje nuo saulės vietoje. Baigus nokti vaisiams, šie nukuliami ir išvalomi nuo priemaišų. Gerai išdžiovinti vaisiai gelsvai rudos spalvos, saldžiai aitraus skonio.
Tai augalas, kurio sėklos yra vartojamos medicinoje ir aromaterapijoje. Šis malonaus kvapo augalas taip pat dažnai vartojamas kaip prieskonis maisto ir alkoholinių gėrimų pramonėje.
Vaisiuose yra iki 6 % eterinio aliejaus (pagrindinis komponentas anetolis), 10-20 % riebalinio aliejaus.
Eterinis aliejus, išekstrahuotas iš anyžiaus vaisių, skystina gleives ir skreplius gerklėje ir plaučiuose. Anyžių arbatos lengvina atsikosėjimą ir taip pat buvo naudojamos astmos gydymui. Anyžius įeina į daugelio pastilių ir kitų medikamentų sudėtį, skirtų gydyti kvėpavimo sistemas ligas: plaučių uždegimą, gripą, bronchitą, sinusitą;
Anyžius priklauso tai pačiai šeimai kaip ir petražolė, todėl tūkstančius metų buvo naudojamas kaip natūralus burnos gaiviklis. Šalina česnako, alkoholio kvapą;
Anyžius kartais vartojamas norint padidinti maitinančios mamos pieno kiekį. Anyžiaus sėklose yra cheminės medžiagos anetolio, kuris didina prolaktino kiekį ir taip stimuliuoja pieno gamybą.
Anyžius skatina perteklinių skysčių sekreciją iš virškinamojo trakto ir yra vartojamas, norint sumažinti dujų susikaupimą žarnyne. Pasižymi silpnai liuosuojančiu poveikiu, gerina virškinamojo trakto veiklą.
Pašalinis poveikis
Kai kuriems jautriems žmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos;
Didelės dozės gali turėti narkotinį poveikį, sukelia pykinimą ir vėmimą;
Per dideli kiekiai vaikams sukelia apsinuodijimą.
Draudžiama vartoti
Žmonėms, sergantiems uždegiminėmis odos ligomis (pvz. Rožė) ligos eiga ir simptomai gali paūmėti;
Nėštumo metu.
Vartojimas - paprastai vartojamos anyžių arbatos. Jos paruošimas labai paprastas. Reikia 2 šaukštelis smulkintų anyžiaus sėklų užpilti pudeliu verdančiu vandens. Po 10-15 minučių arbata jau būna paruošta.
Taip pat, gali būti vartojamas aliejus. Vieną lašą aliejaus reikia sumaišyti su puse šaukšto medaus ir nuryti.
Esant nemaloniam burnos kvapui ruošiamos anyžiaus sėklų arbatos. Tereikia užpilti sėklas verdančiu vandeniu ir tokiu būdu pasiruošite natūralų tirpalą, kuriuo reikia skalauti burną. Beje, anyžius įeina i daugelio dantų pastų sudėtį.
Moterims, norinčioms padidinti pieno kiekį, rekomenduojama išgerti vieną puodelį anyžių arbatos per dieną.
Užpilo ruošimas ir vartojimas - 1 arb. šaukšteslis smulkintų anyžiaus vaisių užpilamas stikline verdančio vandens, paliekama 20 min uždengtame inde, kad prisitrauktų. Užpilas nukošiamas. Geriama po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną 30 min prieš valgį.
G a i r ė s » Viskas apie vaistažoles | Vaistažolių katalogas | Anyžius | Kvapai | Vaistažolės |