Pasirodo, netgi mintys yra svarbios.

Įsiklausykite į žodį „sublogti". Tiesiogine lingvistine prasme jau jaučiamas prasmės krūvis: „tapti blogesne". O mūsų pasąmonė viską supranta tiesiogiai. Ji visai nenori, kad mūsų kūnas taptų prastesnis.

Ir atitinkamai imasi veiksmų, kad net griežčiausios dietos sąlygomis, jis, tai yra, kūnas, negalėtų „pablogėti". Todėl kalorijos, gautos suvalgius agurką ir išgėrus stiklinę kefyro, tuoj pat atidedamos atsargai.

Mūsų organizmo reakcija priklauso nuo nusistatymo. Įsakymas: „blogti", negali būti pozityvus. Vadinasi, mes turime performuluoti įsakymą: tapti grakštesnei, patrauklesnei, sveikesnei.