Didžioji dilgėlė :: Urtica dioica
Didžioji dilgėlė (lot. Urtica dioica) - tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 1-1,5 m aukščio. Turi šliaužiantį šakniastiebį ir gausias šaknis. Stiebas keturbriaunis, stačias. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, nusmailėjusiomis viršūnėmis, dantyti. Stiebai ir lapai apaugę dilginamaisiais plaukeliais. Prisilietus prie augalo, plaukeliai susminga į odą ir nulūžta. Tada išsilieja į žaizdą jo deginantis turinys ir atsiranda nemalonus dilginimo pojūtis. Žiedai išsidėstę lapų pažastyse, žali neryškūs, susitelkę į šluoteles.
Lietuvoje labai dažnas augalas. Auga kaip įkyri piktžolė patvoriuose, krūmuose, šiukšlynuose, drėgnesniuose miškuose. Mėgsta derlingus dirvožemius. Be didžiosios dilgėlės Lietuvoje savaime auga dar viena dilgėlių rūšis - gailioji dilgėlė (Urtica urens L.) bei auginama kanapinė dilgėlė (Urtica cannabina L.)
Šeima: Dilgėliniai - Urticaceae Juss.
Daugiau - liaudiški receptai su dilgėlėmis
Liaudiški pavadinimai: dilgė, dilgynė, juodadilgė, juodnotrynė, motryma, noterė, notrė, notryna, notnerė, nuoterė, nuoterenė.
Žydi liepos spalio mėnesiais.
Vaistinė augalinė žaliava Dilgėlių lapai (Urticae folia; ansktesnis: Folia Urticae). Pirmąkart dilgėlės žolė pjaunama dalgiu apie birželio mėnesio vidurį, kol augalas dar nepradėjęs žydėti ir jau pilnai išaugę lapai. Paskui galima net iki šalnų pjauti atžėlusią žolę (atolą). Peržydėjusių stiebų lapai žaliavai netinka, nes juose mažai veikliųjų medžiagų. Nupjovus žolę, išrenkamos priemaišos (kitos žolės) ir džiovinama, paskleidžiant pastogėje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 45-50 °C temperatūroje. Apdžiūvę lapai nubraukiami nuo stiebų ar nukuliami.
Didžioji dilgėlė (lot. Urtica dioica)
Tinkamai paruošta žaliava turi būti trapi, tamsiai žalios spalvos, specifinio kvapo, karstelėjusio skonio.
Rečiau vaistinei žaliavai renkamos dilgėlių šaknys (Urticae radix; ankstesnis: Radix Urticae). Šaknys kasamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį, nuplaunamos ir džiovinamos džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje.
Medicinos istorijoje dilgėlė yra labai įdomi todėl, kad ji gydymui buvo naudojama labai netradicine forma. Norėdami išsigydyti odos ligas, artritą, žmonės pliekdavo save su dilgėle. Atlikti tyrimai paaiškina, kodėl buvo naudojamas toks gydymo būdas. Kadangi dilgėlės sudėtyje yra natūralių antihistamininių ir priešuždegiminių medžiagų, tai buvo manoma, kad aštrūs dilgėlės plaukeliai atlieka tarsi švirkšto adatos funkciją ir padeda lengviau šioms medžiagoms patekti į organizmą.
Lapuose kaupiami flavonoidai, karotinoidai, chlorofilas, vitaminai (C, K, B grupės), mineralinės medžiagos (kalis, natris, magnis, geležis), organinės rūgštys, aminai.
Šakniastiebiuose yra vitamino C, mineralinių medžiagų, raugų, polisacharidų, fenilpropanų.
Flavanoidai veikia silpnai diuretiškai. Jie padeda organizmui pašalinti šlapimo rūgštį ir kartu su ja bakterijas, kurios sukelia šlapimo takų infekcijas. Dėl šlapimo išsiskyrimą skatinančio poveikio ši žolė tinka turint padidintą kraujospūdį. Dilgėlės preparatai vartojami ir kaip diuretinė priemonė sergant prostatos gėrybine hiperplazija. Jie padeda ištuštinti šlapimo pūslę.
Boras ir silicis palengvina artrito, sausgyslių uždegimo simptomus. Dilgėlė gali būti vertinga sergant sąnarių uždegimu, nes vartojant dilgėlės preparatus, labai sumažėja nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, kurie sukelia skrandžio sutrikimus ir kraujavimus iš virškinamojo trakto. Tyrimų metu Vokietijoje buvo nustatyta, kad pacientai, kurie valgė troškintus dilgėlės lapus, suvartojo tik ketvirtadalį nesteroidinių vaistų nuo uždegimo palyginus su tais, kurie dilgėlės nenaudojo;
Vitaminai C ir K. Dilgėlės preparatai vartojami norint atstatyti mikroelementų trūkumą; Žolininkai teigia, kad dilgėlė yra natūralus plaukus tonizuojantis preparatas ir atstato natūralią plaukų spalvą;
Didžioji dilgėlė gerai sugeria mineralines medžiagas iš dirvos, tame tarpe ir geležį. Kadangi jos sudėtyje yra ir vitamino C, kuris padeda įsisavinti geležį, tai dilgėlės preparatai vartojami sergant anemija. Jos sutraukiantis poveikis yra labai vertingas stabdant kraujavimus iš žaizdų, nosies, taip pat gausų kraujavimą menstruacijų metu.
Pašalinis poveikis
Spygliuose yra histamino, kuris sukelia nemalonų dilginimo pojūtį kelioms valandoms;
Dėl diuretinio poveikio ilgai vartojant gali sutrikti elektrolitų balansas, todėl reikia užtikrinti reikiamą kalio kiekį organizme;
Tinkamai neparuoštos augalo dalys, neišvirtos ar kitaip neapdorotos, ypač senų augalų, gali sukelti inkstų sutrikimus ir apsinuodijimą.
Vartojimas - taip pat naudojama ir kaip maisto produktas sriuboms virti, salotoms ruošti bei kosmetikoje - plaukams stiprinti, pleiskanojimui mažinti.
Nepritarus gydytojui, dilgėlės vartoti nederėtų. Šio augalo preparatai netinkami žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešumas, kurie serga hipertonine liga ir ateroskleroze. Netinka šis augalas ir moterims, kraujuojančioms dėl gimdos ir jos priedėlių cistų, polipų ir kitų navikų. Taip pat, draudžiama vartoti nėštumo metu.
Užpilo ruošimas ir vartojimas - 15 g smulkintų dilgėlės lapų užpilama stikline verdančio vandens, palaikoma 15 min, nukošiama. Geriama po 2 valg. šaukštus 3 kartus per dieną. Užpilą galima laikyti 2 paras vėsioje vietoje.
G a i r ė s » Augalai | Dilgėlės | Vaistažolės |
Nepamirškite, kad BŪTINA atsižvelgti į savo ligas, tad NEPAMIRŠKITE pasitarti su savo gydytoju, prieš pasinaudojant svetainėje atrastais patarimais!
